Memel

Memel, Prūsijos tvirtovė. 1522 IX 5 pasirodė Martino Liuterio į vokiečių kalbą išverstas Naujasis Testamentas, rugsėjo 6 d. F. Magelano ekspedicija patvirtino eretikų spėjimus, kad Žemė – rutulys. Taip baigėsi viduramžiai ir prasidėjo Renesanso, Reformacijos ir Jūrinė komunikacijų era. 1523 nuo Romos atskilo laisvieji uostai Dancigas, Elbingas, Ryga. 1525 Kryžiuočių ordinas pasiskelbė pasaulietine protestantiška valstybe. Paskutinis krašte Ordino vėliavą nuleido Memelio pilies (Memelburgo) komtūras Erichas von Braunschveigas. Baimindamasis Romos atsakomųjų veiksmų kunigaikštis Albrechtas 1546 įsakė senąją Memelio pilį nuardyti ir ant naujų pamatų naują tvirtovę pastatyti. Taip išvengta turtinės bylos su Memelburgą įsteigusiais Livonijos ordinu ir Kuršo vyskupu. Kunigaikščio įsakymas vykdytas stropiai dokumentuojant. Naujoji tvirtovė buvo bastiono, olandiško tipo, apsupta plačių apsauginių griovių. Strateginiu požiūriu tvirtovė nebuvo itin reikšminga – Memelis liko tolimu Prūsijos užkampiu. Vėliau pilis garsėjo kaip kalėjimų ir bausmių vykdymo vieta. Tačiau ji trukdė prekiauti ir plėstis uostui, pilies remonto darbai ir įgulos išlaikymas miestelėnams buvo sunki našta. Per Septynerių metų karą paaiškėjo, kad gynybos požiūriu tvirtovė nebetinkama. 1770 Prūsijos karaliui Friedrichui II leidus, anglų pirkliai pradėjo ardyti pilies mūrus sandėliams statyti. Erdvūs gynybiniai grioviai nuo 1765 paversti saugiu medienos uostu. Memeliui XIX a. pradžioje suteiktas Karališkojo jūrų ir prekybos miesto titulas. 1832 pilies grioviai tapo uostu – burlaivių žiemojimo vieta. Nuo 1885 jame pradėjo kurtis visuomeniniai jachtklubai. Pilies apylinkės atiteko Naujajam, Žuvų bei Šieno turgams, amatininkų cechams, sankrovų aikštėms. Prie Dangės statyti mūriniai sandėliai, o prie marių – laivų dirbtuvės ir statyklos. Iki 1857 tebegriaunamoje pilyje veikė teismas, o kalėjimas, budelio butas ir tardymo įstaiga išliko iki 1872 metų. 1888 nugriauti paskutiniai antžeminiai Prūsijos tvirtovės pastatai. Per Antrąjį pasaulinį karą tvirtovės liekanos paverstos Vokietijos karo laivyno baze. Pilies uostas pagilintas nuo 2 iki 4 m, įrengta 100 m ilgio krantinė 4 laivams. Po rytine kurtina išbetonuotos erdvios ir sausos amunicijos saugyklos, o pilies kieme – masyvi zenitinės artilerijos platforma. Sovietmečiu tvirtovės požemiai naudoti priešlėktuvinei gynybai. Tvirtovės teritorija paskelbta respublikinės reikšmės paminklu ir formaliai saugota ne kaip XVI–XVII a. Prūsijos tvirtovė ir XVIII a. uostas, o kaip vienintelė Lietuvoje išlikusi Ordino pilis. Dar Klaipėdos pilis.

L: Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (kultūros paminklo G 136 KP) Apsaugos Reglamentas. 2001 04 06; Meyers Konversatios – Lexikon. Leipzig und Wien, 1894–1899.

Kostas Frankas

Iliustracija: Klaipėdos (Memel) miesto piešinys, 1535 / Iš Vlado Žulkaus knygos „Viduramžių Klaipėda“, 2002

Iliustracija: Figūrinė kompozicija akmens masės bokale, XVI / Iš MLIM ir Vlado Žulkaus knygos „Viduramžių Klaipėda“, 2002

Iliustracija: Senasis pabūklas pilies ekspozicijoje, 2003 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus

Iliustracija: Klaipėdos pilies didžiojo parako bokšto pamatai, XV a. / Iš MLIM ir Vlado Žulkaus knygos „Viduramžių Klaipėda“, 2002