Klaipėdos pilis

Klapėdos pils. Klaipėdos apylinkėse buvo gausu Pilsoto kuršių pilių, gyvenviečių bei prekybos centrų. Iš čia kontroliuota įplauka į Kuršių marias ir Nemuną. Į tokią vietą Vokiečių ordinas negalėjo neatkreipti dėmesio. Klaipėdos pilies statybą 1252 lėmė daugybė aplinkybių: 1) užtikrinti prūsiškosios ir livoniškosios Ordino šakų bei kelio nuo Narvos iki Schlochau jūros pakrante ir Kuršių nerija saugumą; 2) Ordinas ketino užkirsti kelią sembų ir žemaičių bendravimui; 3) siekta apeiti nepaklusniuosius žemaičius nuo jūros pusės ir atkirsti nuo jos Lietuvą; 4) norėta pastatyti vartus plaukiant Nemunu į Lietuvos žemes. Klaipėdos pilis siejama ir su Mindaugo politika. Klaipėdos pilies statybą Danės žiotyse, kur buvo pakankamai didelis ir gilus natūralus uostas, inicijavo Livonijos ordino magistras Eberhardas von Seyne ir Kuršo vyskupas Heinrichas. Senieji dokumentai apie Klaipėdos pilies statybą datuojami 1252 VII 29 ir 1252 VIII 1, tačiau kalavijuočių ir anksčiau šiose vietose lankytasi, tad Klaipėdos pilies statybos data kartais nurodoma 1242 ar 1251. Dokumente 1252 XI 9 rašyta, kad Klaipėdos pilis jau pastatyta ir pavadinta Mimelburg (Mimelborg). Netrukus numatyta vieta ir miestui. Diplomatijos dėka atėjūnai išvengė vietinių kuršių pasipriešinimo, pasistatė Klaipėdos pilį ir ėmė apie ją kurti apsauginių pilaičių sistemą. Pirmoji medinė Klaipėdos pilis pastatyta Senosios Danės kairiajame krante. Ji susidėjo iš branduolio bei 2 priešpilių, apjuostų grioviais bei gynybine siena. Tarp pilies ir priešpilių nutiesti tiltai. Pilį saugojo natūrali vandens užtvara, pylimai, gynybinės tvoros (palisados) ir medinis gynybos bokštas (bergfrydas), pastatytas pačioje marių pakrantėje. 1253 ar 1254 pavasarį šalia medinės pilies statyta mūrinė. Jos liekanų gal esama dešiniajame Senosios Danės krante, saloje prie marių, dabartinės piliavietės pietinėje dalyje. Pilis buvo aptvaro-gardo (kastelio) tipo. Stačiakampį kastelį juosė mūrinės sienos. Anapus aplink pilį stačiakampiu (in quadrum) išmūrytų sienų buvo 8 žingsnių pločio kelias; pilį saugojo grioviai, ties vartais buvo įrengta tiltas, pylimai ir palisados (gynybinės tvoros). Pilies kieme stovėjo mūriniai ir mediniai pastatai. Apie pilies perstatymus žinių mažai: 1360 Klaipėdos pilies sudeginta, 1379 lietuviai vėl sudegino pilį ir miestą. Po gaisro pilis atstatinėta. Po 1360 galėjo būti pastatytas mūrinis bokštas, apie 1393 jis gal perstatytas arba jo vietoje pastatytas naujas gyvenamasis bokštas (1438 čia buvo kalėjimas). Jame buvę ir kunigaikščio kambariai. Po 1360 perstatyta pilis turėjo būti panaši į aptvarą (kastelius) su 4 kampiniais bokštais. Priešpilio vakarinėje dalyje aptikta medinė gatvelė (1374) su buvusiais prie jos pastatėliais. Bene pirmoji žinia apie statybos darbus pilyje yra iš 1399. Darbai tęsėsi ir 1400: laivais atplaukė dailidės su instrumentais, gabeno statybines medžiagas ir amuniciją. 1402 pavasarį darbus nutraukė žemaičių antpuolis. Kitąmet darbai atnaujinti, gynybai atgabenta dar patrankų. Kalkės gabentos laivais iš Gotlando. Darbai pilyje pagyvėjo 1404–1409. Pilį greta vokiečių meistrų ir suvarytų kaimiečių statė laisvieji prūsai vitingai (1406 prie Klaipėdos pilies dirbantiems dailidėms prūsams per metus mokėta 5 markės, o kiti gaudavo 3 markes ir 3 poras batų). 1408 ir 1409 Klaipėdoje lankėsi didysis magistras su Ordino statytoju N. Fellensteynu. Nepaisant maro, pilies statybos darbai 1409 baigti. Tolesni įtvirtinimo darbai atnaujinti po 1422 ir baigti iki 1441. Pylimai aplink pilį paaukštėjo iki 7 m nuo fosų vandens paviršiaus. Atliekant archeologinius kasinėjimus rasta dalis XV a. pradžios pilies gynybinių sienų. Šiaurinė gynybinė siena buvo apie 102 m ilgio (kartu su bokštais), jos plotis – 2,1–2,2 m, o aukštis galėjo siekti apie 11 m, vakarinės sienos ilgis tarp bokštų – mažiausiai 70 m. Kampuose buvo du 12 m skersmens cilindriniai bokštai (Didysis parako ir Kunigaikščio). Pilies pietrytiniame kampe stovėta dar vieno cilindrinio ar stačiakampio bokšto (XVI a. čia padaryta vartų išpjova). Už pilies gynybinių sienų buvo apie 6 m pločio kelias, už jo – 8–9 m pločio griovys. Už griovio prasidėjo daugiau kaip 20 m pločio pylimas, iškilęs virš pilies kiemo apie 2 metrus, toliau dar vienas 6 m pločio ir iki 1,5 m gylio sausas griovys, už jo pylimo šlaitas leidosi pilies fosų (gynybinių griovių, įgilinimų) link. Piliavietės šiaurrytinėje dalyje rasta seno medinio tilto per fosą iš priešpilio į miesto salą liekanų, tiltas perstatinėtas 1399–1412. Klaipėdos pilies gynybinė sistema pritaikyta senųjų pabūklų ugniai atremti. Pilies pastatų sienos mūrytos iš raudonų plytų, eksterjeras ir interjeras gotikinis. Patalpų grindims naudotos kvadratinės, rombo formos, trikampės degto molio žalios glazūros ir neglazūruotos plytos. Stogus dengė vienuoliškosios, vėliau modernesnės plokščiosios čerpės įvairiais profiliuotais galais, dalis stogų dengta skiedromis. Dalį pastatų angų įrėmino kalkakmenio plokštės, atgabentos iš Saaremos salos. Per Trylikametį karą (1454–1466) Klaipėda buvo Ordino pusėje ir 1454 pateko į sąjungininkų rankas. 1455 ir 1457 Klaipėdą puolė laivais atplaukę sukilėliai iš Danzigo, išdavikui padedant pilį bandyta paimti 1464. Pilis nukentėjo ir 1472. Rengiantis naujam karui su Lenkija, senoji ir gerokai apgadinta pilis stiprinta, 1516–1519 pastatyti žemių pylimai su bastėjomis. 1520 vasarį pilį ir miestą žvalgė žemaičių šnipai, gegužę ją puolė 3 Danzigo karo laivai, 1520 antpuolį pakartojo žemaičiai. Pilis nebuvo sugriauta. 1524 bijantis švedų antpuolio, į pilį atgabenta patrankų bei amunicijos, paspartinti tvirtinimo darbai. Pilis atnaujinta ne vėliau kaip 1529. Rekonstruoti įtvirtinimus pradėta apie 1538, kai į Klaipėdą atvyko statybos meistras Christophas Romeris, vėliau ir meistrai iš Olandijos. 1546 nurodyta senąją Ordino pilį nuardyti ir ant naujų pamatų naują tvirtovę statyti. Pirmiausia, matyt, pastatytas Renesanso stiliaus Didysis cilindrinis bokštas. Pilis perstatyta iš pagrindų. XVI a. tvirtovei naudota senosios XV a. gynybinės sienos ir bokštai. Perstatyta pilis buvo uždaro netaisyklingo kvadrato formos su išpjova vartams pietvakarinėje dalyje. Pilis rytų–vakarų kryptimi buvo 107,5 m, o šiaurės–pietų kryptimi – apie 85 m ilgio. Vartus saugojo 2 apvalūs bokštai korpusų kampuose. Kiti 3 stovėjo šiaurės vakarų, šiaurės rytų ir pietrytiniame kampuose. Korpusų plotis – po 12,5 metro. Pilį sutvirtinti bastionais 1559 sumanė prancūzas Claudius Drohotius. Iš pradžių žadėta statyti tik 3 bastionus. 1598 atsirado kitas projektas (parengė Josua Putkameris ir Hannsas Philipsas Fuchsas) – pilį apjuosė 4 senosios olandiškos sistemos bastionais. XVII a. pradžioje pilis jau bastioninė. Išorinis bastioninės pilies kiemas rytų–vakarų kryptimi tarp atraminių sienų buvo 113 m ilgio. Tvirtovės pylimus sutvirtino 1,8–1,9 m pločio iš akmenų ir plytų sumūrytos atraminės sienos su kontraforsais. Senosios poternos, įrengtos po bastėjomis, dar XVI a. rekonstruotos ir išplėstos. 1629 į Klaipėdą įsibrovę švedai apiplėšė ir apgriovė pilį (sudegė rytinis korpusas ir sugriuvo pietrytinis bokštas). 1660 pilį nuniokojo gaisras; sudegė stogai, įgriuvo viršutinių aukštų skliautai, suaižėjo bokštai. Tik 1666 atstatyta abu parako bokštai, malūnas, kepykla. Pilies pastatai vėl degė 1667–1669. Gaisras pridarė didelių nuostolių, tačiau Didįjį Parako bokštą su paraku ir šį kartą pavyko išsaugoti. 1670 ant šiaurės vakarų (Princo Karlo) bastiono (kiti bastionai vadinami Princo Friedricho, Princo Liudviko, Friedricho Wilhelmo vardais) baigtas statyti 2 flygelių Komendanto namas plokščiu stogu. 1686 pradėta tobulinti pylimų sistemą, vėliau bastionai dar perstatinėti 1716. Gynybinė sistema dar kartą skubiai tvarkyta 1756, tačiau 1757 Klaipėdą užėmė rusų armija. Po Septynerių metų karo 1763 pilis apleista. 1795 ji ir Komendanto namas jau buvo visai suirę ir apgriuvę. 1812 pilies teritorija ir pastatai naudota kaip arsenalas, sandėliai, kareivinės, ligoninė. Nuo 1829 į Komendanto namą perkeltas apygardos ir miesto teismas, buvo tardymo įstaiga ir kalėjimas. 1840 pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 pašalintos paskutinės Didžiojo bokšto liekanos, apie 1865 nuvirto senasis Kunigaikščio bokštas. Fosose apie tvirtovės bastionus žiemodavo laivai. Paskutinį kartą senosios tvirtovės įrengimus bandyta panaudoti 1866. Po 1888 galutinai sunaikinti strateginės reikšmės tvirtovės įrengimai. Pokariu buvusios tvirtovės teritoriją užėmė Bandomoji laivų remonto įmonė (dabar AB Klaipėdos laivų remonto įmonė).

L: Tautavičius A. Klaipėdos pilis // Lietuvos pilys. V., 1971; Šliogeris V. Bastioniniai įtvirtinimai Klaipėdoje // Architektūros paminklai. T. VII. V., 1982; Lietuvos architektūros istorija. T. I. V., 1988; Tatoris J. Pilies ir bastioninių įtvirtinimų liekanos. Lietuvos TSR architektūros paminklai, istoriniai tyrimai. Medžiaga kultūros paminklų sąvadui // VAA. F. 5. B. 3760; Tatoris J. Senoji Klaipėda. Vilnius, 1994; Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994–1995 metais. V., 1996; Dybaś B. Fortece Rzeczypospolitej. Toruń, 1998; Poškienė J. Gynybiniai įtvirtinimai XVI–XVIII a. // Lietuvos gynybiniai įtvirtinimai. V., 2001; Žulkus V. Klaipėdos miesto gynybiniai pylimai. Archeologinių tyrimų darbų ataskaita // VAA. F. 5. B. 939; Žulkus V. Klaipėdos pilis. Statybos istorija ir tyrimai // Lietuvos pilių archeologija. Klaipėda, 2001; V., 2002; Žulkus V. Viduramžių Klaipėda. V., 2002.

Vladas Žulkus

Iliustracija: Senovinis Klaipėdos pilies vaizdas H. Rungės žemėlapyje, 1584

Iliustracija: Atkurtas Klaipėdos XIII a. pabaiga–XIV a. pradžia didysis antspaudas ant 1618 dokumento

Iliustracija: Klaipėdos vietininko (XIII a.) antspaudas / Iš Vlado Žulkaus knygos „Viduramžių Klaipėda“, 2002

Iliustracija: Klaipėdos komtūro (XV a. pradžia) antspaudas / Iš Vlado Žulkaus knygos „Viduramžių Klaipėda“, 2002

Iliustracija: Klaipėdos pilis. Piešinys, XIX a. pradžia / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondo

Iliustracija: Klaipėdos pilies po XVI a. perstatymų maketas