Irena Tumavičiūtė
Tumavičitė Irena 1946 I 12Dirmeikiuose (Tryškių vls., Telšių aps.), germanistė, vertėja, publicistė, aktorė, Mažosios Lietuvos rašytojų ir poetų propaguotoja. 1947 XII 29 su tėvais kaip buožės ir banditų (t. y. partizanų) rėmėja ištremta į Sibirą. Nižnyj sklade (Tomsko sritis) baigė pradinę mokyklą. 1958 su tėvais grįžo į Lietuvą. 1969 Vilniaus universitete baigė vokiečių kalbą ir literatūrą. Studijuodama lankė Vilniaus universiteto teatro studiją, buvo Vilniaus universiteto Kiemo teatro aktorė (1964–1991), Lietuvos šaškių rinktinės narė. 1969–2007 Vilniaus universitete dėstė vokiečių kalbą. 1990 realibituota. 1993–2001 Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narė. Vaidino Vilniaus universiteto Kiemo teatre pastatytose Vydūno dramose Pasaulio gaisras (1968), Probočių šešėliai (1973), dalyvaudama Johannesui Bobrowskiui, Kristijonui Donelaičiui, Vydūnui skirtuose renginiuose. 1977 Weimare (Vokietija) aptiko Johanno Wolfgango Goethes pjesės Die Fischerin, 1782 [Žvejė] partitūrą, kurioje panaudota Pilypo Ruigio paskelbta lietuvių liaudies daina Aš atsisakiau savo močiutei. Tumavičiūtės svarbiausias vertimas – Mato Pretorijaus veikalo Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla t. 2 (2004). Į vokiečių kalbą išvertė Vaclovo Bagdonavičiaus, Vytauto Kubiliaus, Napaleono Kitkausko, Č. Kudabos, Algirdo Matulevičiaus, Domo Kauno, Romo Batūros, Nastazijos Kairiūkštytės ir kitų publikacijas Mažosios Lietuvos tematika, į lietuvių kalbą – J. Bobrowskio, Vydūno, J. Storosto, Lutzo Wenau kūrinių, kitų autorių tekstų. Nuo 1977 skelbia straipsnius apie vokiečių ir lietuvių literatūrinius ir kultūrinius ryšius, tautinės savimonės puoselėjimą, nacių ir sovietų nusikaltimus. Išspausdino mokslinių straipsnių Mažosios Lietuvos tematika lietuvių, vokiečių ir rusų kalbomis. Skaitė pranešimus apie Georgą Sauerweiną, L. Wenau, Adomą Braką. Skaito pranešimus, vertėjauja tarptautinėse mokslinėse konferencijose, seminaruose. Svarbiausi pranešimai: Die Litauer im Werk von Ernst Wichert [Lietuvininkai Ernsto Wicherto kūryboje; paskelbtas Annaberger Annalen, 1992, Nr. 23], Die Entwicklung des litauischen nationalen Selbstverständnis [Lietuvių tautinės savimonės raida, 1993], Georg Sauerwein zu den Aufgaben der deutschen Kultur am Nemunas [Jurgis Zauerveinas apie vokiečių kultūros prie Nemuno uždavinius; išspausdinta knygoje Dr. Georg Sauerwein: I. Internationales Symposion, 1994, Dr. Georgas Sauerweinas: I. Tarptautinis simpoziumas], Georg Sauerwein als Politiker für Kleinlitauen [Jurgis Sauerveinas – Mažąją Lietuvą gynęs politikas; išspausdinta 1997 knygoje 700 Jahre Gronau, 700 metų Gronau]. Talkino L. Wenau verčiant į vokiečių kalbą K. Donelaičio poemą „Metai“ (1999), sudarant archyvinių dokumentų rinkinį Ostpreussische Archivalien in der litauischen Akademie-Bibliothek in Vilnius, 2004 [Rytprūsių archyviniai dokumentai Vilniaus lietuvių Akademijos bibliotekoje]. Su E. Matthesu suredagavo Vytauto Landsbergio politinės biografijos knygą Jahre der Entscheidung, 1997 [Apsisprendimo metai]. Konsultavo verčiant iš vokiečių į rusų kalbą Dietmaro Albrechto knygą Wege nach Sarmatien (Puti v Sarmatiju, 2000), A. Puipos filmą Elzė iš Gilijos (pastatyta 2000 pagal Ernsto Wicherto apysaką Šaktarpis). Kristijono Donelaičio medalis Širdings brolau (2023; už ilgametį K. Donelaičio, M. Pretorijaus, Vydūno ir kitų lietuvių asmenybių bei Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros tyrimus bei viešinimą Lietuvoje ir užsienyje).
Algirdas Matulevičius
Iliustracija: Irena Tumavičiūtė, 2008