Johannes Bobrowski

Bobrowski Johannes (Johanesas Bobròvskis) 1917 IV 9Tilžėje 1965 IX 2Berlyne, vokiečių rašytojas. Vaikystėje ir jaunystėje lankėsi pas senelius Vilkyškiuose ir Mociškiuose. 1928–1937 mokėsi Karaliaučiuje. 1939–1945 Vokietijos kariuomenės kareivis Lenkijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje, Rusijoje. 1943 IV 27 vedė lietuvę Johanną Buddrus (Janę Budriūtę) iš Mociškių. 1945–1949 karo belaisvis Sovietų Sąjungoje. 1949–1965 gyveno Berlyne, dirbo leidykloje. 1952 eilėraštyje Pruzzische Elegie [Senprūsių elegija] rašo apie prūsų tautos žūtį, eilėraštyje Gestorbene Sprache, 1960 [Mirusi kalba] – apie išnykusią jos kalbą. Kūrė modernaus lyrinio epo projektą apie Mažosios Lietuvos gamtovaizdį, jos praeitį, baltų kultūrą, mitus. Emociniai išgyvenimai prie Nemuno perkelti į poeziją. Topografinis Panemunės lygumų, kalvų su Rambyno kalnu iki Jūros upės bei pamario ir Kuršių nerijos paveikslas metaforiniais vaizdais, suprojektuotais į mitą, istoriją, dominuoja lyrikoje nuo pirmųjų poetinių bandymų 1935–1944 Gedichte aus dem Nachlass [Eilėraščiai iš palikimo] iki egzistencinių apmąstymų, kuriuos paryškino karo metais patirti asmeniniai išgyvenimai, eilėraščių rinkiniuose Sarmatische Zeit, 1961 [Sarmatijos metas, lietuviškai 1974], Schattenland Ströme, 1962 [Šešėlių krašto upės], Wetterzeichen, 1967 [Vėtros ženklai]. Kaip puikus Rytprūsių istorijos, literatūros žinovas, Bobrowskis absorbavo baltišką pasaulėjautą ir ją susiejo su vokišku mąstymu. Prozoje į baltų krašto istorijos refleksiją įtraukiami autentiški lietuvių kultūros kūrėjai (Kristijonas Donelaitis, Vydūnas ir kiti), įpinamas Rytprūsių vokiečių dialektas, lietuvių dainos, folkloras; laisvai disponuojama erdve ir laiku. Mažosios Lietuvos gyvenimo ir žmogaus būties problemos sprendžiamos apsakymuose Begebenheit, 1960 [Įvykis], Brief aus Amerika, 1961 [Laiškas iš Amerikos], Lipmanns Leib, 1962 [Lipmanų Leiba], Idylle für alte Männer, 1962 [Idilija seniems žmonėms], Roter Stein, 1962 [Raudonas akmuo], De homine publicus tractatus, 1964 [Apie valstybės klerko darbą], Rainfarn, 1964 [Bitkrėslės; apie Vydūną], romanuose Levins Mühle, 1964 [Levino malūnas, lietuviškai 1969], Litauische Claviere, 1965 [Lietuviški klavyrai, lietuviškai 1968]. Pastarasis romanas skamba kaip himnas K. Donelaičiui. Po Antrojo pasaulinio karo Bobrowskis tarsi atliko paskutinę inventorizaciją vokiečių ir lietuvių tautų santykių istorijoje, kūryboje pripažino vokiečių tautos kaltę.

L: Bobrowski J. Gesammelte Werke. Bd. 1–4. Berlin, 1987; Kubilius V. Johanesas Bobrovskis ir Lietuva // Lietuvių literatūra ir pasaulinės literatūros procesas. V., 1983, p. 345–356; Sinkevičienė R. Lietuva Johaneso Bobrovskio kūryboje. V., 1990; Verta dėti vilčių ir nuoširdžiai bandyti // Mokslinės konferencijos medžiaga Johaneso Bobrovskio 75-osioms gimimo metinėms [Sud. R. Sinkevičienė]. V., 1993.

Regina Sinkevičienė

Iliustracija: Johanesas Bobrovskis

Iliustracija: Reginos Sinkevičienės knygos „Lietuva Johaneso Bobrovskio kūryboje“ viršelis, 1990