Lutz Friedrich Wilhelm Wenau
Wenau Lutz Friedrich Wilhelm 1930 XII 24 Berlyne 2007 III 4 Lilienthalyje, Vokietija, pedagogas, kraštotyrininkas, leidėjas, Mažosios Lietuvos ir Kristijono Donelaičio giminės tyrėjas. Mažosios Lietuvos enciklopedijos rėmėjas. L. Wenau senelis Karlas Wenau (Ferdinando Wenau ir Wilhelminos Šermukšnaitytės (Schermuksznat) sūnus) 1896 vedė Augustę Charlottę Donalytę (Donalies) iš Stanaičių kaimo prie Gumbinės, taip susigiminiuodamas su Donalių – Donelaičių palikuoniais. 1927 L. Wenau tėvas įsikūrė Berlyne, 1934 Teltowo priemiestyje pasistatė namą, 1939 su vyriausiuoju sūnumi mobilizuotas į Vokietijos kariuomenę. 1942 sąjungininkų aviacijai subombardavus mokyklą L. Wenau su kitais mokiniais evakuotas į kaimą, 1945 grįžo į tėvų namus. Nuo 1949 studijavo pedagogiką, mokytojavo Vokietijos Demokratinės Respublikos įvairiose mokyklose. 1955 vedė išeivę iš Mozūrijos mokytoją Margot Mehlis, susilaukė 4 vaikų. Nuo 1965 dėl netinkamų pažiūrų sektas Vokietijos Demokratinės Respublikos saugumo (STASI), 1972 rugpjūtį areštuotas su 17-mete dukra Manuela. Kalintas ir tardytas, neteko sveikatos. 1973 rugsėjį jį kaip politinį kalinį išpirko Vokietijos Federacinės Respublikos valdžia (šeima jau buvo perbėgusi į Vakarus). Apsigyveno Lilienthalyje (prie Brėmeno), 1974–1984 mokytojavo. Nuo 1980 tęsė tėvo pradėtus giminės tyrimus, nuo 1990 dirbo Rytų Vokietijos archyvuose, kur aptiko daug medžiagos apie Donelaičius – Donalius ir Mažąją Lietuvą. Nuo 1991 lankėsi buvusioje Mažojoje Lietuvoje (Tolminkiemyje, Lazdynėliuose ir Gumbinėje), vežė labdarą dabartiniams krašto gyventojams, rūpinosi K. Donelaičio atminimo įamžinimu Karaliaučiaus krašte. Dabartinė valdžia neleido įrengti paminklinės lentos poetui Stalupėnuose – jo buvusioje darbovietėje. Nuo 1998 vasarodavo senoje sodyboje prie Kintų. 1996 įkūrė leidyklą, kur leido savo knygas apie K. Donelaitį ir Mažąją Lietuvą: Der Pfarrerdichter von Tollmingkehmen und seine Zeit, 1996 [Kunigas ir poetas iš Tolminkiemio ir jo laikotarpis], Christian Donalitius „Die Jahreszeiten“, 1999 (Ludwigo Passargės išversti į vokiečių kalbą K. Donelaičio Metai ir kiti raštai su L. Wenau įžanga), Einst war es die Große Wildnis, 2000 [Kadaise tai buvo Didžioji dykra] – pasakojimas apie Lazdynėlių dvaro istoriją. Sukauptą gausią archyvinę medžiagą apie K. Donelaitį, jo giminę, Tolminkiemį ir Mažąją Lietuvą nuo 1997 skelbė savo rengtame tęstiniame leidinyje Neue Donalitiana [Naujoji donelaitika], kurio spėjo parengti I–VIII tomus (dar skaitykite Donalitiana Neue). Atskirais leidiniais publikavo svarbią archyvinę medžiagą apie Mažąją Lietuvą (XIX a. Tolminkiemio parapijos aktai, XIX a. vidurio Geldapės miestiečių knyga ir kita), su kitais tyrėjais parengė ir išleido knygas apie Tolminkiemio, Geldapės, Romintos, Žydkiemio parapijas. 2003 organizavo paminklinio ženklo K. Donelaičiui pastatymą Bitėnų-Rambyno kapinaitėse. Sukaupė didelę leidinių apie Mažąją Lietuvą ir Rytprūsius biblioteką, kurią paskyrė Vilniaus universitetui; savo veikalų komplektą perdavė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui. Skaitė pranešimus ir paskaitas apie K. Donelaitį ir Mažąją Lietuvą įvairiuose seminaruose ir konferencijose, platino knygas apie tai. 1999 sausį už ilgametę veiklą jam su žmona buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
L: Purvinienė M., Purvinas M. Mirė Mažosios Lietuvos tyrėjas // Voruta, 2007 III 24
Marija Purvinienė
Martynas Purvinas
Iliustracija: Lutzas Wenau, 2001
Iliustracija: Lutz Wenau knygos „Einst war es die Große Wildnis“ viršelis, 2000