spaustuvės

spaustùvės, Mažosios Lietuvos ir Rytprūsių poligrafijos įmonės, spausdinusios lietuvišką spaudą. Pirmoji Rytų Prūsijoje spaustuvė – Weinreicho spaustuvė (veikė iki 1553, išspausdino apie 103 knygas) – įkurta apie 1523–1524 Karaliaučiuje. Joje 1547 išspausdinta pirmoji lietuvių knyga – Martyno Mažvydo Katekizmas. Pirmosios spaustuvės koncentravosi Karaliaučiuje, joms Prūsijos valdovai teikė finansinę pagalbą, privilegijas, pelningus užsakymus. Su jomis susijusi ir dauguma lietuvių produkcijos, nes šios literatūros leidimo iniciatyva priklausė pirmiausia nuo valstybės interesų. 1701 spaustuvėms panaikintas valdovo monopolis. 1748 Karaliaučiuje buvo 14 spaustuvinių staklių. Spaustuvių tinklas pradėtas plėtoti ir kitose Mažosios Lietuvos vietose. 1805 spaustuvę Gumbinėje įsteigė S. K. Hartungas. Spaustuvių steigimąsi paspartino Prūsijos valstybinės reformos: 1816 Prūsijoje leista spaustuves steigti laisvai. Tuomet jos pradėjo veikti Tilžėje, Klaipėdoje, Įsrutyje, 1817 – Gumbinėje, 1828 – Klaipėdoje, 1851 – Darkiemyje, 1861 – Šilutėje, 1865 – Priekulėje, 1868 – Kaukėnuose. XX a. pradžioje jos įsteigtos Bitėnuose, Papelkiuose, Rusnėje, Viešvilėje. 1927 jau veikė 127 spaustuvės. Mažosios Lietuvos teritorijoje buvo sukurta labai gera poligrafinė bazė. 1547–1940 veikė 390 spaustuvių ir litografijų, 17 vietovių buvo spausdinama lietuvių kalba. Pirmosios lietuvių spaustuvės buvo Traušio spaustuvė (1875–1918, Priekulė), Mikšo spaustuvė (1885–1886, Tilžė), M. Voskos ir M. Jankaus (1889–1890, Ragainė). Reikšmingiausios lietuvių kultūrai buvo Weinreicho spaustuvė (1524–1553), Reussnerio spaustuvė (1639–1746), Hartungų spaustuvė (1734–1934; visos Karaliaučiuje), Posto spaustuvė (1816–1897), Reylaenderio spaustuvė (1840–1934), Mauderodės O. spaustuvė (1881–1944), Jagomasto spaustuvė (Lituania, veikė1896–1941; visos Tilžėje), Holzo ir Šerniaus spaustuvė (1875–94), „Lituania“ (1920–1939), „Klaipėdos rytas“ (1921–2002; visos Klaipėdoje), Martyno Jankaus spaustuvė (1892–1909, Bitėnai) spaustuvės. Žymiausi spaudos centrai: Tilžė (išleista 1262 neperiodiniai leidiniai), Klaipėda (764), Karaliaučius (649), Priekulė (268), Bitėnai (123).

Dar skaitykite: Albano ir Kybelkos spaustuvė, Albreghso ir Ko spaustuvė, Arnoldto ir Weyerio spaustuvė, Boehmerio G. D. spaustuvė, Degeno spaustuvė, Giedraičio spaustuvė, Gonschorowskio ir Legaičio spaustuvė, Heringo ir Haberlando spaustuvė, Horcho spaustuvė, Jokužio leidykla-spaustuvė, Kanterio spaustuvė, Kranto spaustuvės, Krausenecko spaustuvė, Lehmanno spaustuvė, Lemkės spaustuvė, Osterbergerio spaustuvė, Pawlowskio spaustuvė, Priekulės spaustuvės, Rautenbergo spaustuvė, Rytprūsių spaustuvė ir leidykla, Schoenkės spaustuvė, Schroederio spaustuvė, Schultzo spaustuvė, Sekunnų įmonė, Sieberto spaustuvė, Šilutės spaustuvės, Umlaufo A. spaustuvė, Vaikinio ir Ko spaustuvė.

L: Kaunas D. Mažosios Lietuvos spaustuvės, 1524-1940. V., 1987.

Iliustracija: Otto von Mauderodės spaustuvės lietuviškų knygų katalogas, 1902 / Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos

Iliustracija: Lietuviškų knygų, gaunamų per M. Noverskį, (P. Mikolainį) Tilžėje, katalogas, 1895 / Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus

Iliustracija: „Ryto“ spaustuvės kiemas / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas 1430–1930“, 1933

Iliustracija: „Ryto“ spaustuvės mašinų skyriaus dalis / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas 1430–1930“, 1933

Iliustracija: Martyno Jankaus spaustuvė Bitėnuose, XX a. pradžia / Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus