Sieberto spaustuvė

Sieberto spaustùvė, veikė 1861–1824 Šilutėje ir 1865–1944 Klaipėdoje. Įkūrė Friedrichas Wilhelmas Siebertas. Po jo mirties perėmė sūnus Wilhelmas Hermannas, nuo 1922 Sieberto spaustuvė priklausė Vokietijos kapitalo išlaikomai akcinei bendrovei, kurios dalininkai buvo ir Siebertų šeimos nariai. Po 1939 spaustuvė nacistinės valdžios nusavinta ir kaip filialas prijungta prie nacionalsocialistų partijos leidyklos Winklersche Verlagsanstalt Berlyne. Spaustuvė turėjo litografiją, ofseto skyrių, knygrišyklą ir periodkos leidyklą. 1904 dirbo 50, 1920 – 76, 1930 – 105, 1939 – 97 specialistai ir darbininkai, priimdavo mokinius. Daugiausia spausdino vokiečių kalba. Žymiausias leidinys – dienraštis „Memeler Dampfboot“. 1861–1938 lietuvių kalba išspausdino 97 knygas ir smulkiuosius leidinius, skirtus Mažajai Lietuvai: religinės literatūros, agitacinių brošiūrų ir atsišaukimų, vadovėlių mokykloms, lietuvių kalbos vadovų nelietuviams (K. R. Jacobio Litauische Chrestomathie, 1880; J. Pipiro Litauische Sprachlehre, 1900; E. Kraemerio Lietuvių kalbos skaitiniai, 1929), administracinių žinynų, kalendorių (Prūsiškos kalendros, 1865–1868; Lietuviškosios kalendros, 1909–1914). Spausdino Klaipėdos krašto žemėlapius ir uosto planus. Sieberto spaustuvėje išėjo 17 periodinių leidinių lietuvių arba lietuvių ir vokiečių kalbomis. Iš jų svarbiausi „Lietuvininkų paslas“ ir „Lietuviška ceitunga“. Sieberto spaustuvė prekiavo savo produkcija, ją tiekė knygynams ir knygrišykloms. Įmonė uždaryta Antrojo pasaulinio karo pabaigoje artėjant frontui, pastatas sunaikintas per mūšius 1945.

L: Memeler Dampfboot. 100 Jahre. Oldenburg, 1949; Deutsches Geschlechterbuch. Bd. 45; Einzeldruck der Stammfolge Siebert. Limburg, 1975.

Domas Kaunas

Iliustracija: F. W. Sieberto „Memeler Dampfboot“ akcinės bendrovės leidykla ir spaustuvė Klaipėdoje, 1939 / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai“, 2000