Reylaenderio spaustuvė

Reylaenderio spaustùvė, poligrafijos, leidybos ir prekybos įmonė, veikusi Tilžėje 1840–1934. Įkūrė Julius Reylaenderis. Nuo 1872 pradėjus dirbti ir sūnui Eugenui, Reylaenderio spaustuvė vadinosi J. Reylaenderio ir sūnaus firma. Nuo 1919 priklausė įkūrėjo vaikaičiui dr. Curtui Reylaenderiui. Spaustuvė turėjo litografijos ir stereotipų skyrius, knygrišyklą, knygyną-leidyklą ir komercinę biblioteką. 1875 dirbo 24, 1913 – 70, 1933 – 50 specialistų ir nekvalifikuotų darbininkų, buvo nuolat priimami raidžių rinkėjų mokiniai. Pagal lietuviškos produkcijos apimtį Reylaenderio spaustuvė užėmė pirmą vietą tarp Mažosios Lietuvos spaustuvių: 1841–1921 išspausdino 345 daugiausia protestantiškojo turinio knygas ir brošiūras lietuvių kalba, skirtas Mažajai Lietuvai. Tarp jų buvo lietuvių religinės raštijos kūrėjų Jono Bretkūno, Endrikio Endrulaičio, Klimkaus Grigelaičio, Johanno Ferdinando Kelkio, Kristupo Lekšo, Dovydo Ploniaus, Mikelio Šapalo kūriniai, Rytprūsių katalikiška maldaknygė ir katekizmas, Viliaus Gaigalaičio, Jurgio Meškaičio ir Frydricho Penčiuko parengta blaivybės literatūra, nuo 1848 Vokietijos revoliucijos leidžiami visuomenės politinio turinio atsišaukimai, Prūsijos baudžiamasis kodeksas (1851, 1883), istorijos veikalai (Juozapo Flavijaus apie žydų karus, Kristupo Jurkšaičio kompiliacijos apie Mažosios Lietuvos, Tilžės praeitį), lietuvių kalbotyros literatūrą (Maximiliano J. A. Voelkelio leksikografijos ir akcentologijos tyrinėjimai, Aleksandro Teodoro Kuršaičio 3 dalių lietuvių kalbos chrestomatija, 5 leidimų 1898–1919 susilaukęs Frydricho K. Mažeikos vokiečių–lietuvių kalbos žodynėlis, 2 leidimų lietuvių kalbos vadovėlis pradedantiesiems). Daug leista didaktinės literatūros sekimų ir vertimų: Augusto Klukhono Luizė Prūsų karalienė (1901), studentų himnas Gaudeamus igitur (1861?–1872?, vertė Friedrichas Beckeris), apsakymas Pričkus Sondereims (1880?), Christopho von Schmido sentimentali apysaka Genovaitė (1871?–1919?), Maxo Schneckenburgerio Vakta prie Rynupės (1870). 1841 Reylaenderio spaustuvėje pasirodė pirmoji poezijos antologija lietuvių kalba Giesmės linksmybei ir prietelystei paliecavotos, sudaryta iš vokiečių autorių ir nežinomo lietuvio mokytojo eilių. Reylaenderio leidykloje išėjo 5 kalendoriai (Mažos Rytų ir Vakarų Prūsų kalendros, 1851–1858; Kriščioniškos kalendros, 1856–1857; Prūsiškos kalendros, 1869–1879; Lietuviškos kalendros, 1880–1883; „Tilžės keleivio“ kalendros, 1884–1922) ir 9 laikraščiai. Reylaenderio spaustuvėje leistas „Naujasis keleivis“ (redaktorius Adomas Einaras, 1880–1883) ir „Tilžės keleivis“ (redaktorius Kristupas Jurkšaitis, Jurgis Arnašius, 1883–1924) turėjo didelę įtaką Mažosios Lietuvos visuomenės politiniam gyvenimui. Uždraudus spaudą lotynišku raidynu Reylaenderio spaustuvė 1872–1885 daugiausia Johanno Zabermanno ir Motiejaus Valančiaus lėšomis išspausdino ne mažiau kaip 102 knygas Didžiajai Lietuvai: Serafino Kušeliausko, Kazimiero Prialgausko, Jeronimo Račkausko, Hiliaro Stelmakausko, M. Valančiaus parengtų giesmynų, maldaknygių, biblinių istorijų, šventųjų gyvenimo aprašymų, religinės didaktinės literatūros, keletą elementorių, kalendorių, lenkų ir lietuvių kalbos vadovėlį, M. Valančiaus apysaką Palangos Juzė (4 leidimai 1873–1882). Dar apie 30 knygų Švyturio bendrovės, Šv. Kazimiero draugijos ir kitų leidėjų užsakymu išspaudino po spaudos draudimo panaikinimo ir Lietuvos Respublikos laikotarpiu. Reylaenderio spaustuvė intensyviai prekiavo lietuviška spauda, 1900 paskelbė savo leidinių katalogą Verlags-Katalog von Reylaender und Sohn, kuriame užregistruoti ir 84 Mažosios Lietuvos lietuviški spaudiniai. Po 1918 prekiavo su Lietuvos Respublikos mokslo bibliotekomis ir knygynais. 1934 pabaigoje Reylaenderio spaustuvę nupirko ir firmą likvidavo Vokietijos nacionalsocialistų partijos spaudos bendrovė Sturmverlag, įmonė sunaikinta 1944 dėl karo veiksmų.

Domas Kaunas

Iliustracija: Juliaus Reylaenderio ir sūnaus spaustuvės darbuotojai, 1916 / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos knyga“, 1996

Iliustracija: Juliaus Reylaenderio ir sūnaus spaustuvės fasadas Tilžėje, Aukštojoje gatvėje 67, 1916 / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos knyga“, 1996

Iliustracija: Julius Reylaenderis / Iš 1901 metų „Tilžės keleivio“

Iliustracija: Juliaus Reylaenderio ir sūnaus spaustuvėje išspausdintos knygos „Agenda Evangeliškajai bažnyčiai...“ pirmos dalies viršelis, 1897 / Iš MLEA

Iliustracija: Menotyros daktaras Curtas Reylaenderis, paskutinis dinastinės Reylaenderių leidyklos ir spaustuvės savininkas, iki 1934 / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos knyga“, 1996