Traušio spaustuvė

Traũšio spaustùvė, veikė 1875–1918 Priekulėje. Įkūrė Jurgis Traušys, 1918 VIII–XII savininkė Ida Traušienė. Spaustuvė buvo maža, turėjo knygrišyklą, spausdinimo mašiną, dirbo 3–4 specialistai. Priimdavo raidžių rinkėjų mokinius, tarp kurių buvo žymūs lietuvių spaudos veikėjai broliai Jonas ir Mikelis Kiošiai. 1876–1917 gotikiniu raidynu išspausdino 222 knygas ir smulkiuosius spaudinius lietuvių kalba. Tarp jų protestantų leidiniai lietuvių kalba; J. F. F. Schroederio sudaryta chrestomatija Lietuviškos bei vokiškos skaitymo knygelės (5 leidimai, 1877–1884), Mikelio Šapalo parengtą liaudies dainų rinkinį mokyklai (1877), Makso Vėlaičio namų gydymosi vadovą Naminis liekorius… (1894), antialkoholinių proklamacijų, atsišaukimų, kalendorių Evangeliškos kalendros (1876–1913). Traušio spaustuvė Priekulėje tapo konservatorių lietuvių spaudos svarbiausiu centru. Vietinė partijos organizacija čia leido laikraštį, per rinkimus į Landtagą ir Reichstagą – ir atsišaukimus. Traušio spaustuvėje išėjo 8 lietuviški periodiniai leidiniai, tarp jų „Konservatyvų draugystės laiškas“ (1882–1918) su priedu „Keleivis“. Spaustuvėje ir kioske Priekulės turguje nuolat prekiavo savo leidiniais. Kai kurie jų lietuvių spaudos draudimo metais plito ir Didžiojoje Lietuvoje. Dėl ekonominių sunkumų I. Traušienė spaustuvę pardavė Vokietijos socialdemokratų partijos Klaipėdos organizacijai, kuri įrengimus išvežė į Klaipėdą, turtingas įmonės archyvas dingo.

Domas Kaunas

Iliustracija: Jurgio Traušio spaustuvė Drukiuose / Iš Domo Kauno rinkinio

Iliustracija: Jurgio Traušio redaguotas kalendorius „Evangeliškos kalendros“, 1911 / Iš Domo Kauno rinkinio