Mikšo spaustuvė
Mkšo spaustùvė, pirmoji lietuviška poligrafijos įmonė Mažojoje Lietuvoje, veikusi 1885 X–1886 VI Tilžėje. Savininkas Jurgis Mikšas (1862 (?)–1903) kartu su kitais 1885 įkūrė „Birutės“ draugiją, organizavo draugijos leidybinę veiklą, kaimuose rinko senas knygas jos bibliotekai, pats jai padovanojo 32 knygas ir 3 laikraščius lietuvių, vokiečių, lotynų, prancūzų ir sorbų kalbomis. Poligrafininko profesijos Mikšas mokėsi Albano ir Kybelkos spaustuvėje Ragainėje, pasirašinėjo čia leidžiamos „Aušros“ oficialiuoju redaktoriumi, redagavo Mažajai Lietuvai skirtą laikraštį „Niamuno sargas“, sudarė ir redagavo kalendorių „Niamuno sargo“ lietuviškos kalendros ant metų 1885. Gavęs tėviškės dalį, įkūrė spaustuvę. Joje tęsė Aušros ir Nemuno sargo leidimą ir spausdinimą, buvo jų leidėjas ir redaktorius. Mikšo spaustuvėje iš viso išėjo 23 Mažajai ir Didžiajai Lietuvai skirtos knygos lietuvių kalba, kurių 7 išleistos savo lėšomis. Spausdino tik pasaulietinio turinio literatūrą: Petro Armino, Jono Basanavičiaus, Martyno Jankaus, Viliaus Kalvaičio, Mykolo Miežinio, Liudvikos ir Jono Šliūpų, Petro Vileišio, Dovo Zauniaus grožinę, mokslo populiarinimo kūrybą, mokymo ir praktinės veiklos vadovus. Komercinėje reklamoje t. p. buvo nurodoma, kad užsakymai priimami vokiečių, latvių, lenkų, rusų ir kitomis kalbomis, tačiau išaiškinta tik viena vokiška knyga su Mikšo spaustuvės leidimo duomenimis. Nuolat prekiavo leidiniais gotikiniu ir lotynišku šriftu, palaikė glaudžius ryšius su knygnešiais. Dėl skolų ir konflikto su lietuvių visuomenės veikėjais spaustuvės savininkas subankrutavo. Įrengimai parduoti varžytynėse, juos įsigijo kompanionai Louisas Arnoldtas ir Ernestas Weyeris. Po to Mikšas iš lietuvių tautinio nacionalinio sąjūdžio pasitraukė.
Domas Kaunas
Iliustracija: Namas, išlikęs Tilžėje nuo lietuvių tautinio sąjūdžio laikų, 1988