Hartungų spaustuvė
Hártungų spaustùvė (nuo 1872 „Hartungsche Zeitung“ laikraščio ir leidyklos spaustuvė). Veikė 1745–1934 Karaliaučiuje, 1805–1819 turėjo filialą Gumbinėje. Priklausė Hartungų šeimai, nuo 1872 I 1 – akcinei bendrovei. Žymiausieji: Hartungų spaustuvės steigėjas Johannas Heinrichas Hartungas, Gottliebas Lebrechtas (1747–1797) ir Georgas Friedrichas Hartungas. Turėjo karališkojo ir Karaliaučiaus universiteto spaustuvininko titulus, kuriuos Prūsijos valdžia 1850 atėmė už paramą 1848 revoliucijai. Įmonę sudarė spaustuvė, stereotipų ir litografijos skyriai, knygrišykla ir knygynas. Hartungų spaustuvė buvo viena moderniausių ir pajėgiausių spaustuvių Mažojoje Lietuvoje (1743 dirbo 20, 1828 – 23, 1840 – 28, 1890 – 135, 1920 – 148, 1933 – 240 specialistų ir darbininkų). Spausdino ir leido knygas visomis Rytprūsių tautų, gretimų šalių ir senosiomis kalbomis. XVIII a. išspausdino apie 20 knygų latvių kalba Kuršui. Rusijos valdžiai uždraudus spaudą lotyniškuoju raidynu, išleido po keletą knygų latvių kalba Latgalai ir lietuvių kalba Didžiajai Lietuvai. Iš viso Hartungų spaustuvė Mažajai Lietuvai lietuvių kalba išleido 367 knygas bei smulkiųjų spaudinių ir savaitraštį Lietuviškas polytiškas laikraštis (1884). Tarp jų buvo svarbių lietuvių filologijos veikalų: Pilypo Ruigio Lietuvių kalbos žodynas (1747) bei Lietuvių kalbos kilmės ir savybių tyrinėjimas (1747), Pauliaus Frydricho Ruigio (1747) ir Gottfriedo Ostermejerio (1791) gramatikos, Martyno Liudviko Rėzos parengtas Kristijono Donelaičio Metų I leidimas (1818) ir tautosakos rinkinys Dainos (1825), Frydricho Kuršaičio Lietuvių kalbos tyrinėjimai (2 dalys, 1843–1849). Gumbinėje Hartungų spaustuvė 1807 išspausdino Prūsijos karaliaus įsaką Paliepimas <...> dėl baudžiavos panaikinimo. Čia leistuose laikraščiuose Amts-Blatt der Königlichen Litthauischen Regierung (ėjo nuo 1811) ir Intelligenz-Blatt für Litthauen (1812–1859) kai kurie tekstai buvo spausdinami ir lietuvių kalba. Hartungai prekiavo lietuviškomis knygomis visoje Mažojoje Lietuvoje, latviškomis – Kurše ir Livonijoje, vokiškas ir lietuviškas knygas jau XVIII a. pardavinėjo tarptautinėse knygų mugėse Leipcige. Šiame mieste Hartungų spaustuvė XIX a. turėjo nuolatinį komisionierių. Vieno iš jų, Ludwigo Forto, knygyno (veikė 1833–1844) asortimente buvo 31 lietuviška knyga. Vertingiausia Hartungų spaustuvės knygų prekybos palikimo dalis yra katalogai. Per 50 knygyno veiklos metų pasirodė keli suvestiniai katalogai ir per 80 jų papildymų. Lietuviškos knygos istorijai svarbiausi yra 1746 ir 1752 katalogai. Hartungų spaustuvę likvidavo hitlerinė valdžia. Iš spaustuvės buvo įsteigta Karaliaučiaus leidykla.
Domas Kaunas
Iliustracija: Hartungų spaustuvės vinjetė 1793 metų valdžios įsake
Iliustracija: Hartungų spaustuvės parduodamų knygų 1869 metų sąrašo dalis / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos knyga“, 1996