Holzo ir Šerniaus spaustuvė

Hòlzo ir Šeniaus spaustùvė veikė 1875 X–1894 II 28 Klaipėdoje. Įsteigė Heinrichas Holzas (1826 V 13–1894 II 4), jo kompanionas nuo 1879 VII 1 buvo Martynas Šernius (1849–1908). Spaustuvė buvo nedidelė, dirbo 4–5 specialistai ir keli mokiniai. Turėjo knygrišyklą. Pagal leidinių kalbą ir paskirtį skirtina prie pirmųjų Mažosios Lietuvos lietuviškų spaustuvių. Iš viso Holzo ir Šerniaus spaustuvė išleido 76 knygas ir 2 periodinius leidinius lietuvių kalba: Lietuviška ceitunga (1878–1894, redaktorius M. Šernius) ir Pasiuntinystės laiškelis (1876–1894). Lietuviška ceitunga skelbė Mažosios Lietuvos lietuvių tautinio sąjūdžio idėjas, Jono Basanavičiaus, Jono Šliūpo ir kitų Didžiosios Lietuvos autorių kūrinius, todėl leidėjai buvo Prūsijos valdžios persekiojami. Svarbiausios knygos: Endrikio Radžiūno Naudingos bičių knygelės (1882), Joachimo Heinricho Campės Jaunasis Robinzons (1883), kalendorius Lietuviškos kalendros (1877–1893; sudarytojas ir redaktorius M. Šernius), Georgo Sauerweino eilėraščiai. Su Holzo ir Šerniaus spaustuve bendradarbiavo žymūs protestantų literatūros rengėjai Kristupas Jedinaitis, Johannas Ferdinandas Kelkis, Martynas Keturakaitis, Frydrichas Matukaitis, Mikelis Šapalas. Spaudos lotyniškuoju raidynu draudimo laikotarpiu išleido keletą knygų Didžiajai Lietuvai. Spaustuvininkai aktyviai prekiavo savo leidiniais, juos tiekė 35–40 knygynų, knygynėlių ir knygrišyklų, knygų dovanomis rėmė „Birutės“ raugiją, Lietuvių literatūros draugiją (abi veikė Tilžėje), lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjus. Holzo ir Šerniaus spaustuvę 1894 nupirko vokietis Hermannas Wilhelmas Siebertas.

Domas Kaunas

Iliustracija: Holzo ir Šerniaus spaustuvės Klaipėdoje išleisto kalendoriaus „Lietuviškosios kalendros“ viršelis, 1883