Kristupas Jedinaitis

Jedináitis Kristupas, Jedinatis apie 1835 1905 XI 18 Tilžėje, Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, mokytojas. Maždaug nuo 1871 mokytojavo Kliokiuose (Kaukėnų valsčiuje), maždaug nuo 1878 – Tovelninkuose (Pakalnės apskrityje). Kaip ir Johannas Ferdinandas Kelkis, J. Lapaitis bei kiti religinės literatūros vertėjai ir vietinių kalendorių autoriai Jedinaitis buvo glaudžiai susijęs su konservatyviu pietistiniu sąjūdžiu, sudarė protestantų orientacijos knygos darbuotojų sparną. Remdamasis daugiausia vokiečių periodine spauda, apie Prūsijos–Prancūzijos 1870–1871 karą parašė knygą Nusidavimai Prūsų karo (1871), kurioje iš vokiečių patriotizmo pozicijų aukštino Prūsijos pergales. Sudarė ir į lietuvių kalbą išvertė Šuilės zokanų knygas (1878) – šiame leidinyje pateikti 1872 ir 1873 Vokietijos imperijos valdžios nurodymai pašalinti lietuvių kalbą iš pradžios mokyklų. Leidinio pabaigoje Jedinaitis įdėjo keletą valdininkų atsakymų į laukininkų skundus dėl lietuvių kalbos persekiojimo ir lietuviškų knygų atiminėjimo mokyklose. Bendradarbiavo Lietuviškoje ceitungoje. Savo sudarinėtose ir redaguotose 1885–1892 „Tilžės keleivio“ kalendrose ir Klaipėdos Lietuviškose kalendrose Jedinaitis pateikdavo dar ir pamokslų. Jedinaičio leidžiamus kalendorius Ansas Bruožis kaltino abejingumu lietuvių švietimui, sąmoningu tautos gyvybinių interesų ignoravimu. Kai 1895 Jedinaitis pradėjo dirbti Klaipėdoje, iširo Martyno Šerniaus suburtas bendradarbių kolektyvas.