Ansas Bruožis

Brúožis Ansas 1876 XI 10Martynuose (Klaipėdos aps.) 1928 XII 27Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos lietuviškos spaudos ir kultūros istorikas, poligrafininkas, bibliografas. Martyno Jankaus spaustuvėje išmokęs raidžių rinkėjo amato, 1900–1914 dirbo Bitėnų (1900 redagavo Saulėteką), Tilžės, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos (1914 redagavo Apžvalgą) spaustuvėse. 1905–1906 Klaipėdoje turėjo knygynėlį ir pats jame prekiavo. Nuo 1920 tarnavo Lietuvos atstovybėje Klaipėdoje (per prancūzų okupaciją), vėliau gubernatūroje buvo Pasų skyriaus viršininkas. Aktyviai dalyvavo Mažosios Lietuvos tautiniame sąjūdyje. Bruožio rūpesčiu 1901 įsteigtas Lietuvininkų susivienijimas Prūsuose (1904–1905 buvo jo prezidentas). Ėmęsis knygų leidybos, 1902 su Vydūnu ir kitais išleido laikraštį „Bendraitei“ 60 metų, 1904 Vydūno Senutę. Tuo metu Bruožis suartėjo su Didžiosios Lietuvos socialdemokratais, padėjo spausdinti jų leidinius („Darbininkų balsą“, atsišaukimus ir kitką). Organizavo Mažosios Lietuvos jaunimo draugijas, 1912 kuriantis jų Santarai ir 1919 ją atnaujinant. Buvo spaudos bendrovės Rytas priežiūros tarybos narys (1923–1926), kelių lietuviškų kultūros organizacijų Klaipėdoje valdybų narys. Aktyviai bendradarbiavo visuomeninėje politinėje spaudoje, rinko tautosaką, tyrė Mažosios Lietuvos visuomeninį politinį judėjimą, švietimą ir kultūrą, bibliografavo lietuviškus leidinius. Parašė ir parengė spaudai 13 faktografinio pobūdžio knygų: Birutė. 20 metinių sukaktuvių atminimui (1905); Prūsų lietuviai. Peržvalga lietuviškų peticijonų bei politiškų veikimų (1906); Prūsų lietuvių raštija (1913); Prūsų lietuvių laikraščiai (1914); Mažosios Lietuvos politikos veidrodis (1923); Vadovėlis po Klaipėdos kraštą (1924); Mažosios Lietuvos mokyklos ir lietuvių kova dėl gimtosios kalbos (1925). Šie veikalai išleisti A. B. Klaipėdiškio slapyvardžiu. Mažosios Lietuvos buvusieji rašytojai ir žymesnieji lietuvių kalbos mylėtojai (1920, Prabočių Anūko slapyvardžiu), Klaipėdiškių dainos (1908, Jono Pakalniškio slapyvardžiu), Mažoji Lietuva (1929; išleido Vydūnas), Erkus Monte (1929; išleido Enzys Jagomastas). Sudarė ir redagavo Klaipėdoje Lietuvių kalendras (1914–15). Talkino Vaclovui Biržiškai leidžiant Lietuvių bibliografiją, teikė žinias apie daugelį nežinomų Mažosios Lietuvos spaudinių. Pateikė duomenų ir Mykolo Römerio knygai Litwini w Prusiach Książęcych, 1911 [Lietuviai Prūsijos kunigaikštystėje]. Bendradarbiavo Mažosios ir Didžiosios Lietuvos, Amerikos lietuvių spaudoje: Saulėtekoje (1900–01; buvo pirmųjų numerių atsakingasis redaktorius), Lietuviškoje ceitungoje, Naujoje lietuviškoje ceitungoje, Tilžės keleivyje, Prūsų lietuvių savaitraštyje, Prūsų lietuvių balse, Vilniaus žiniose, Lietuvos žiniose, Viltyje, Draugijoje, Darbininkų balse, Vienybėje lietuvininkų ir kituose leidiniuose. Pasirašinėjo daugiau kaip 20 slapyvardžių. Žinomiausi: A. B., A. B. Klaipėdiškis, Prabočių Anūkas, Kretingiškių Ansas, Lazdaitis, Tiestaris, Martyniškis, Žuvis. Daugiausia rašė apie Mažosios Lietuvos kultūrinį gyvenimą, kovą prieš germanizaciją, propagavo Klaipėdos krašto prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos idėją. Savo palikimą (30 000 Lt) testamentu pavedė Vydūnui lietuviškiems raštams leisti. Įsteigtas lietuviškos grožinės ir mokslo populiarinimo literatūros leidimo fondas išleido dvi Bruožio, 12 Vydūno knygų ir vieną Pridrikio Bajoraičio knygą. Didelę Bruožio sukauptą biblioteką (716 tomų) ir archyvą perėmė „Aukuro“ draugija.

Vaclovas Bagdonavičius

Domas Kaunas

Vladas Žukas

Iliustracija: Ansas Bruožis, XX a. pradžia