prūsų kalba

prsų kalbà, terminas, kuriuo vadinama prūsų kalbos paminklais paliudyta senovės vakarinių baltų (galbūt ir kuršių, jotvingių) tarmių grupė. Kartu su išnykusiomis vakarinių baltų kalbomis bei rytinių baltų (lietuvių ir latvių) kalbomis prūsų kalba priklauso indoeuropiečių šeimos baltų kalbų grupei. Seniausias (XIII a. pabaiga–XIV a. pradžia) prūsų kalbos paminklas – 802 žodžių teminis rankraštinis vokiečių–prūsų žodynas, vadinamasis Elbingo žodynėlis. Prūsų kalba laikytina archajiškiausia iš visų žinomų baltų kalbų (prūsų kalbos ypatybės). Prūsų kalbos tyrinėjimų pagrindą sudaro Georgo Heinricho Ferdinando Nesselmanno, Adalberto Bezzenbergerio, Ericho Bernekerio, Reinholdo Trautmanno, Janio Endzelīno, Jurgio Gerulio, Vladimiro Toporovo, Wiliamo Riegelio Schmalstiego, Smoczynskio, Vytauto Mažiulio darbai.

Dar skaitykite: Prūsų kalbos dūriniai, prūsų kalbos išnykimas, prūsų kalbos ypatybės, „Prūsų kalbos paminklai“, prūsų kalbos paminklai, prūsų kalbos šaltiniai, prūsų kalbos tarmės, prūsų kalbos tyrinėjimai, prūsų kalbos tyrinėtojai, prūsų katekizmų kalba, prūsiški asmenvardžiai, prūsiški naminių gyvūnų pavadinimai, prūsiški vietovardžiai.

L: Dini P. U. Die baltischen Sprachen bei Hieronymus Megiser // Schriften des Instituts für Baltistik. Ernst-Moritz-Arndt–Universität Greifswald. Bd. 1. 2000.

Letas Palmaitis