prūsų katekizmų kalba

prsų katekzmų kalbà. Jai būdingi fonetiniai bruožai, atskiriantys ją nuo Elbingo žodynėlio kalbos (prūsų kalbos tarmės). Katekizmų gramatiniai reiškiniai skiriasi nuo lietuvių ir latvių kalbų: 4 linksnių sistema, baltų trumpojo a- kamieno vienaskaitos vyriškos giminės kilmininkas -as, artikelių vartojimas, tikslus kai kurių vokiškų sintaksinių konstrukcijų atkartojimas. Iki šiol dėl prūsų katekizmų kalbos ginčijamasi; teigiama, kad katekizmų kalba nėra autentiška, bet vokiečių sudarkyta (W. Smoczyńskis, W. Schmalstiegas). Kiti mano, kad prūsų katekizmų kalba maždaug atitinka realiai egzistavusią prūsų kalbą, nepaisant nesunkiai pastebimų vertimo klaidų bei vokiečių kalbos įtakos (Reinholdas Trautmannas, Vytautas Mažiulis). Visi sutinka, kad didesni ar mažesni katekizmų teksto taisymai neišvengiami jau vien tik dėl rašybos klaidų (gotikinių raidžių c ir t painiojimas nelaikomas klaida) ir įvairovės. Ginčai kilo dėl kirčio ženklų; neįtikėtini 2 vienas po kito einantys kirčiai, pvz., junginyje tāns prēimans (dijgi Swints postānai) trečias brūkšnys žymi ilgumą. Rankraščiuose virš raidės žymėtos ir santrumpos praleidžiant raidę. Remiantis tik 1 atveju māim – man (neva praleista n: manim – 2 sykiai ir 1 be brūkšnio) bei 1 abejotinu parašymu swaieis, imta rekonstruoti prūsų kalbos įnagininką (A. Rosinas), tuo palaikant tezę, neva 4 linksnių sistema katekizmuose nukopijuota iš vokiečių kalbos. Nepaisydamas sudurtinių žodžių su pirmojo sando kilmininku (Elbingo žodynėlyje silkasdrūb, vietovardis Wilkaskaymen), 1975 W. Schmalstiegas teigė, kad vienaskaitos vyriškos giminės kilmininkas -as – tik vokiečių apibendrintas pagal savo kalbą iš moteriškos giminės kilmininkas -as. Teiginį, kad artikeliai esą paraidžiui išversti iš vokiečių kalbos (esama ir kirų nesutapimų tarp vokiško originalo ir prūsiško vertimo), paneigia konstrukcijų be artikelio – Es drowy en Etwerpsennian griquan (II prūsų katekizme) ir panaši beprasmybė, nes dėl fonetinio galūnių sutapimo čia neaišku, ar aš tikiu į atleidimų grieką, ar į griekų atleidimą. Todėl pastaroji konstrukcija (kuri be artikelio pakartoja vokišką originalą) visiškai teisingai perteikta su artikeliu III prūsų katekizme: As druwē [en] etwerpsennian steise grijkan – aš tikiu į atleidim(ą=ų) to griek(o). Katekizmų tarmėse artikeliai tebuvo linksnių indikatoriai. Nebaltiškos konstrukcijos yra autentiškos, pvz., bendraties pavartojimas su prielinksniu prei (prie), atitinkančiu vokišką normą su prielinksniu zu (III prūsų katekizme prei girtwei – girti = zu loben). Nors esama bendračių ir be prei (plg. preyleigin[t]wey pirmajame prūsų katekizme ir leygenton II prūsų katekizme), šis reiškinys tikriausiai buvo vokiškai išsimokslinusių prūsų svetimybė.

Letas Palmaitis