prūsiški asmenvardžiai

prūsiškų asmenvardžių tyrimai.

prsiški asménvardžiai, prūsų antroponimai. Prūsiškus asmenvardžius rinko ir aptarė G. A. Mülverstedtas, Adalbertas Bezzenbergeris, E. Lewy, 1904 paskelbęs disertaciją Altpreussische Personennamen. 1925 Reinholdas Trautmannas išl. vertingiausią rink. Die altpreussischen Personennamen [Senųjų prūsų asmenvardžiai], kuriuo ir dabar remiasi baltų antroponimikos tyrinėtojai. Prūsiškus asmenvardžius tyrinėjo Kazimieras Būga. 1939 Izabelė Matusevičiūtė žurnale Archivum Philologicum paskelbė 56 prūsiškus asmenvardžius, neįtrauktus į R. Trautmanno rinkinį. Kai kuriuos aptarė Janis Endzelīns, 1976 Anatolijus Nepokupnij monografijoje Balto-severo slavjanskije jazykovyje svjazi [Baltų-šiaurės slavų kalbiniai ryšiai] pateikė naujų prūsiškų asmenvardžių; Vladimiras Toporovas aptarė beveik visus R. Trautmanno surinktus prūsiškus asmenvardžius iki „M“ raidės. Vytautas Mažiulis jų įdėjo į Prūsų kalbos etimologinį žodyną. Pirmieji prūsiški asmenvardžiai užfiksuoti XIII a. Ordino dokumentuose, didelė jų dalis XIV a. Ordino rankraščiuose. Iš R. Trautmanno rinkinio aišku, kad prūsai buvo įvardijami vienu asmenvardžiu, pvz. Ardete, Nassule, Tange ir t. t., pateikta ir dvinarių prūsų įvardijimų, pvz., Petir Arnike (1425), Tome Baitino (1419). XIV a. pab.–XV a. rankraštiniuose dokumentuose daugėjo dvinarių prūsų įvardijimų, pvz.: Lorenz Williken, Jacob Bayde, Jacob Preytorynne (1396), rodančių, kad prūsų antroponimiją paveikė krikščionybė (įvardijimas 2 asmenvardžiais: krikšto vardu ir tautiniu asmenvardžiu). Prūsiškų asmenvardžių daryba įvairi. Užfiksuoti senieji dvikamieniai asmenvardžiai, turintys atitikmenų lietuvių, latvių bei kitų baltų tautų antroponimijoje, jų trumpiniai, pravardinės kilmės asmenvardžiai, priesagų vediniai. Dvikamienių prūsiškų asmenvardžių (pvz., Al-gaude, Daw-kant, Sur-wille, Wille-munt) buvo daug. Dvikamieniai prūsiški asmenvardžiai trumpinti, dažniausiai pavartojant 1 dvikamienio asmenvardžio dėmenų, pvz.Alke < Alkemenne, Bande < Perbande arba Nobande, Burse < Poburse, Tule < Tulegawde. Prūsai turėjo ir pravardinės kilmės asmenvardžių, nurodančių žmonių išvaizdos ypatybes (pvz., Trumpe, plg. liet. trumpas; Rudayko, plg. liet. rudas), elgsenos bei charakterio ypatybes (pvz., Ramico, plg. prūsų rāms – doras, romus, ramus; Tynge, plg. liet. tingus), visuomeninę padėtį (pvz., Layme, plg. prūsų laims – turtingas, plg. prūsų etnīstislaims – malonės turtingas). Kai kurie prūsiški asmenvardžiai kildinami iš gyvūnų pavadinimų, pvz, Alnucke, plg. prūsų alne – žvėris, Wilke, plg. prūsų wilkis – vilkas. Priesagų vediniai išvesti iš pravardinės kilmės asmenvardžių ir trumpinių. Dažniausios priesagos -*eik- (pvz., Garbeike, plg. liet. garbė), -*ik- (pvz., Warnike, plg. prūsų warne – varna), -*ut- (pvz., Regutte, plg. prūsų asmenvardis Rege).

L: Trautmann R. Die altpreussischen Personennamen. Göttingen, 1925; Lewy E. Die altpreussischen Personennamen // Tolkemita – Texte. Nr. 64. 2003.

Grasilda Blažienė