prūsų kalbos paminklai
prsų kalbõs pamiñklai. Visą prūsų kalbos tekstyną sudaro 2 žodynėliai, 3 liuteronų katekizmo redakcijos ir keletas fragmentinių tekstų. Prūsų kalbos leksikos užrašyta mažiau nei 1800 žodžių, neskaitant onomastikos faktų. Prūsų (ir baltų) senasis rašytinis paminklas yra vokiečių–prūsų kalbų vadinamasis Elbingo žodynėlis. Jame 802 prūsuški žodžiai, suskirstyti į 32 teminius skyrius, pvz.: religinės sąvokos, gamtos pasaulis, žmogaus kūno dalių pavadinimai. Žodynėlyje sudėti tik daiktavardžiai ir keletas spalvas reiškiančių būdvardžių, tačiau nėra nė vieno veiksmažodžio, įvardžio. Laikotarpį tarp pagrindinių prūsiškų raštų (Elbingo žodynėlio ir 3 katekizmų) nuo XIII a. pabaigos iki 1545–1561 atstovauja atskiri prūsų kalbos žodžiai. Ypač vertingos prūsų glosės, pvz. Gaila (lenkų Bialla – balta), Ilgenpelke (vokiečių lange Bruch – ilga pelkė). Gana tiksliai užrašytas XV a. pradžios fragmentinis prūsų kalbos paminklas – maldos Tėve mūsų nuotrupa. Hieronymo Maleckio knygoje Warhafftige Beschreybung der Sudawen auff Samland / sambt ihren Bockheyligen unnd Ceremonien (išleisti 2 leidimai apie XVI a. vidurį) yra keletas sūduvių (Sūduvių kampo prūsų) tarmės posakių ir žodžių. Antrasis išlikęs žodynėlis vadinamas Simono Grunau vardu, nes įdėtas į šio Prūsų kroniką (1517–1526), norint pailiustruoti prūsų kalbą. Ten yra apie 100 prūsiškų žodžių, sudėliotų be jokios griežtesnės tvarkos. Žodynėlio tarmė labai sujaukta, bet jame pateikta žodžių, kurių nėra kituose prūsų raštuose, pvz. salme, lynno, malka. Svarbiausi prūsų kalbos paminklai – 3 katekizmai prūsų kalba (3 vokiškų katekizmų vertimai į Sembos prūsų tarmę), kur griežtai laikytasi originalo (vokiško) teksto (nuo jo kiek skiriasi III katekizmo Dešimtis įsakymų). Vertimuose nemaža rašybos, morfologijos, sintaksės klaidų bei iškraipymų. Pirmasis katekizmas tarmiškai skiriasi nuo II ir III katekizmo, pvz., – balsiu *ē (pirmasis katekizmas jį išlaiko, o II, III – paprastai išverčia į *ī). II katekizmas – (1545) pataisytas pirmojo katekizmo leidimas (naujas to paties vokiško originalo vertimas į prūsų kalbą, panaudojant ir pirmąjį katekizmą). Abu katekizmai anoniminiai. III katekizmas (1561) verstas naudojantis ir 1558 bažnytine (vokiška) agenda, t. p. iš originalo (vokiško). Šis sembų tarmės paminklas yra didžiausias prūsų kalbos paminklas ir labai svarbus.
L: Prūsų kalbos paminklai. V., 1966, d. 1, V., 1981, d. 2; Pirmoji prūsų knyga. V., 1995; Dini P. U. Baltų kalbos. V. 2000.
Aušra Lisinskaitė
Iliustracija: Vokiečių–prūsų kalbų Elbingo žodynėlio nuorašo 12–16 eilutės transkripcija, XIV–XV a. / Iš Vytauto Mažiulio knygos „Prūsų kalbos paminklai“, 1966
Iliustracija: Vokiečių–prūsų kalbų Elbingo žodynėlio nuorašo 12–15 eilutės transkripcija ir vertimas į lietuvių kalbą, XIV–XV a. / Iš Vytauto Mažiulio knygos „Prūsų kalbos paminklai“, 1981
Iliustracija: Prūsų katekizmo I ir II leidimo viršeliai, 1545 / Iš Vytauto Mažiulio knygos „Prūsų kalbos paminklai“, 1966
Iliustracija: Prūsų katekizmo III leidimo viršelis, 1561 / Iš Vytauto Mažiulio knygos „Prūsų kalbos paminklai“, 1966
Iliustracija: I katekizmo puslapis su maldos „Tėve mūsų“ eilutėmis, 1545 / Iš Vytauto Mažiulio knygos „Prūsų kalbos paminklai“, 1966
Iliustracija: III katekizmo puslapyje pradėti „Dešimt Dievo įsakymų“, 1561 / Iš Vytauto Mažiulio knygos „Prūsų kalbos paminklai“, 1966
Iliustracija: Simono Grunau žodynėlio fragmentas, XVI a. / Iš Vytauto Mažiulio knygos „Prūsų kalbos paminklai“, 1966