maro merga

mãro mergà, mãro devė, pavietrių boba, lietuvių mitinė būtybė, maro metu vaikščiojanti iš kaimo į kaimą ir drauge su balta migla, nuodingais dūmais arba vandeniu pernešanti marą. Dažnai vaizduojama jojanti ant balto arklio arba važiuojanti vežime. Įsivaizduota kaip baltais drabužiais apsirengusi moteris, kartais – kelios drauge keliaujančios merginos arba moterys. Kur jos praeina, ten miršta žmonės. Priėjusios arba privažiavusios prie namų, maro mergos paženklina juos arba prašosi į vidų. Naktį beldžiasi į langą, klausdamos Ar miegate? Neatsiliepus arba atsakius Miegame, visi miršta. Saugantis nuo maro, stengtasi vengti kontakto su maro merga. Siekiant, kad maro merga nepatektų į kaimą, reikia aparti aplinkui kaimą dvynių jaučių jungu; per vieną dieną suverpti ir išausti lininį rankšluostį ir užtiesti kaimo vartus; užkasti gyvą žmogų ir kita. Maro mergos paženklintus namus reikėdavo palikti ir slėptis giriose, nuolatos deginti ugnį ir rūkintis žolėmis. Pastebėjus prie būsto įmintą žmogaus pėdą, patartina skubiai keltis į kitą vietą. Apie maro mergą gerai žinomos sakmės Mažojoje Lietuvoje. Maro merga tapatintina su Magyla, kurią Matas Pretorijus XVII a. mini kartu su kitais pykčio ir nelaimės dievais Giltine ir Pikulu. Kristijono Gotlybo Milkaus žodyne paliudyta ir daugiskaitinė forma: Ima tave Magylos! Anot M. Pretorijaus, Magyla yra Giltinės tarnaitė, kažką nužudanti arba nukankinanti. Magyla taip pat minima Jokūbo Brodovskio ir Pilypo Ruigio žodynuose. K. G. Milkus Magylą apibūdina kaip maro deivę. Norbertas Vėlius mano, kad maro merga sietina su Diedewaythe, deive, kuriai permaldyti per 1571 marą Labguvoje paaukotas juodas ožys. Maro mergos artimos Giltinei, tačiau jos veikia tik per masines epidemijas. Maro mergos ir maro samprata grindžiama mitologine laimės ir nelaimės koncepcija, pagal kurią žmogaus, jo šeimos, bendruomenės, tautos gyvenimas įsivaizduojamas kaip Laimos ir Giltinės santykių kaita, laimingos ir nelaimingos lemties susidūrimas. Maro merga yra negatyvusis Laimės aspektas, bendruomenės nelemties mitinė išraiška. Liudvikas A. Jucevičius maro mergą apibūdina kaip vieną iš trijų Laimų.

L: Mannhardt W. Letto-Preussische Götterlehre. Rīgā, 1936, p. 532, 544, 613; Iš Mažosios Lietuvos tautosakos // Tautosakos darbai. K., 1937, t. 3, p. 41; Jucevičius L. A. Raštai. V., 1959, p. 77; Greimas A. J. Tautos atminties beieškant: Apie Dievus ir žmones. Vilnius–Chicago, p. 234–237; Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. V., 1996, t. 2, p. 226–228; Kerbelytė B. Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas. V., 2002, t, 3, p. 74–78.

Daiva Vaitkevičienė