Giltinė

Giltin, mitinė būtybė, įkūnijanti mirtį. Pirmąkart ją paminėjo Matas Pretorijus, priskyręs prie Namiszki Diewai ir gretinęs su Pykulliu (Pykuliu) ir Magyla – pykčio dievais. Vėlesniuose šaltiniuose (J. Brodovskis, P. Ruigys) ji vadinama mirties ir maro deive. G. Ostermejeris Giltinės vardą vartojo kaip mirties sinonimą, todėl jį kritikavo K. G. Milkus, laikęs ją maro deive. Giltinės vardas dažniausiai kildinamas iš žodžio gelti (A. Schleicheris, E. Fraenkelis). Lietuvininkų tautosakoje Giltinė siejama su maru ir epidemijomis. XIX a. buvo tikima, kad Giltinė prie durų laukia krikštyti vežamo kūdikio, ateina išsivesti mirštančiųjų. Tyrinėtojai A. J. Greimas ir I. Narbutas Giltinės įvaizdį sieja su likimo deivėmis – Laima, Laime.

Ignas Narbutas