Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos XX rinktinė

Lietuvos šaulių sąjungos Klapėdos XX rinktnė, Klapėdos krãšto XX šauli rinktnė veikė 1923–1939 Klaipėdos krašte. Siekė krašte įtvirtinti ir ginti lietuviškumą. Įkurta 1923 III 18 Klaipėdoje 50-ies kovotojų už krašto susijungimą su Didžiąją Lietuva iniciatyva. Vadovavo renkama valdyba ir jos skiriamas vadas. Steigiamąją organizacijos valdybą sudarė: Vilius Šaulinskis, Jonas Dovilas, Enrikas Laužius, Kristupas Lekšas, Jonas Kybrancas, Mikelis Plonaitis, vadas – Jurgis Brūvelaitis. LR Seimo 1924 VI 24 priimtu Lietuvos šaulių sąjungos įstatymu Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos XX rinktinė tapo pavaldi Krašto apsaugos ministrui, 1935 priėmus naują Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą, rinktinių vadais buvo paskirti apskričių kariniai komendantai (nuo 1935 XII 2 – pulkininkas Raimundas Liormonas, 1938 VII 10 pasikeitus Klaipėdos krašto kariniam komendantui, Klaipėdos krašto šaulių vadu tapo pulkininkas leitenantas Jonas Andrašiūnas). Nuo 1928 XII 27 Klaipėdos šauliai turėjo uniformą, panašią į kitų Lietuvos šaulių, tik ne pilką, o žalsvą. Iki 1923 pabaigos Klaipėdos krašte buvo įsteigti 9 šaulių būriai: Klaipėdos, Priekulės, Katyčių, Kretingalės, Vanagų, Kintų, Plaškių, Šilutės, Pagėgių. Pagėgių šaulių būryje buvo 3 sekcijos: moterų (21 narė; rūpinosi labdaros reikalais, įsteigė vaikų darželį), meno (pastatė 15 veikalų, kuriuos suvaidino 22 kartus), sporto (dalyvavo apskrities varžybose). 1924 V 16 prie Klaipėdos XX rinktinės buvo įsteigta moterų sporto sekcija, 1924 liepą organizuotas šaulių būrių pučiamųjų orkestras. Klaipėdos XX rinktinės narių skaičius per metus padidėjo 68 %. 1934 VII 30 Klaipėdoje įsteigtas Jūrų šaulių būrys (vadovai Kristupas Plonaitis, Antanas Barkūnas, Jonas Bindokas) surengė jūrininkystės ir jūrų karo dalykų kursus. Šilutėje apie 1935 įsteigta kuopa (steigėjas ir vadas Jurgis Lėbartas) turėjo apie 30 narių, dauguma – vietos lietuvininkai, dirbę geležinkelio žinyboje, pašto ir Lietūkio tarnautojai; jos narius Lietuvos kariuomenės atsargos puskarininkiai mokė rikiuotės. Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos rinktinė rengė karinius mokymus, daug dėmesio skyrė kultūros, sporto, rikiuotės klausimams, siekė, kad Klaipėdos krašto Direktorija sausio 15-ąją paskelbtų Klaipėdos krašto išvadavimo švente. Rinktinės iniciatyva 1924 I 15 surengtas Klaipėdos krašto ir Lietuvos susijungimo pirmųjų metinių minėjimas: įvyko kariuomenės ir šaulių paradas Klaipėdos teatro aikštėje, vainikų padėjimas prie žuvusiųjų sukilėlių kapo, oficialus minėjimo posėdis. Renginys tapo tradiciniu. 1925 IX 27 Klaipėdos kapinėse atidengtas atminimo paminklas 1923 kovų šauliams su užrašu Žuvusiems už laisvę (autorius – Adomas Brakas). Nukaltas iš didelio granito akmens, žymėjusio krašto ir Lietuvos Respublikos ribą netoli Palangos, paminklas tapo susijungimo simboliu. Klaipėdos XX šaulių rinktinės valdyba su Klaipėdos šaulių būriu rūpinosi atvykstančių per Klaipėdos uostą Amerikos lietuvių ekskursijomis. 1932 Klaipėdos XX rinktinė karinio parengimo srityje Lietuvos šaulių sąjunga užėmė II vietą. 1936 liepą–rugpjūtį Smiltynėje veikė šaulių sporto stovykla, po jos vyko didelė sporto šventė. 1936 Lietuvos šaulių sąjungos šaudymo varžybose Klaipėdos XX rinktinė užėmė I vietą. Tuo metu Klaipėdos XX rinktinėje buvo 11 mažojo kalibro šautuvų šaulių ekipų. 1924–1927 rinktinė leido savo savaitraštį Klaipėdos sargas (1924, išėjo 11 numerių), Klaipėdos garsas (1926–1927), nuo 1936 V 11 turėjo radijo laidą, organizavo lietuvių kalbos kursus, steigė bibliotekas, chorus, vaidintojų ratelius. 1939 III 22 Klaipėdos kraštą atplėšus nuo Lietuvos, Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos XX rinktinės veikla nutrūko. Rinktinės valdybos nariais dar buvo: dr. Karlas Augustas Ozelis, Andrius Jonušaitis, Jurgis Lėbartas, Mikas Šlaža, Endrius Rėžulaitis. J. Toleikis, Jonas Vanagaitis, Vincas Gvazdauskas, Valentinas Listanderis, Martynas Reisgys. Garbės nariai: J. Brūvelaitis, Martynas Jankus, V. Šaulinskas, J. Vanagaitis. Ldk Gedimino ordinu apdovanoti: J. Brūvelaitis (IV laipsnio), J. Lėbartas, R. Liormonas, M. Reisgys (visi III laipsnio), Vytauto Didžiojo ordinu – J. Brūvelaitis, Šaulių žvaigžde – J. Brūvelaitis, J. Lėbartas, J. Vanagaitis, M. Reisgys, Lietuvos nepriklausomybės medaliu – J. Brūvelaitis, J. Lėbartas, R. Liormanas, J. Vanagaitis, M. Reisgys, Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto Klaipėdos išvadavimo medaliu (sidabriniu) – J. Brūvelaitis, J. Lėbartas, J. Vanagaitis, M. Reisgys.

L: Kovos keliais. 1938; Lietuvos keleivis. 1924, Nr. 5, 107; 1925, Nr. 117; 1928, Nr. 301; 1929, Nr. 301; 1932, Nr. 240; 1933, Nr. 204; 1934, Nr. 175; 1935, Nr. 275; 1936, Nr. 141; 1937, Nr. 50; 1939, Nr. 39.

Vilius Ašmys

Vytautas Gocentas

Iliustracija: Klaipėdos krašto XX šaulių rinktinės valdyba ir štabas: sėdi Jurgis Lėbartas, A. Žemaitis, Jonas Vanagaitis, Jurgis Brūvelaitis, Martynas Reisgys / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sutiktuvėms paminėti albumas“, 1933

Iliustracija: Šilutiškiai šauliai Aloyzas Masolas ir Julius Medingis sodina ąžuoliuką Atgimimo parke Saugose, 1991 / Iš Aloyzo Masolo rinkinio

Iliustracija: Buvęs Šaulių sąjungos XX Klaipėdos krašto rinktinės Lauksargių būrio narys Stasys Juodkazis, 1998 / Iš Vytauto Juodkazio šeimos albumo

Iliustracija: Smalininkų moterų šaulių grupė, 1937 / Iš Algio Pauliko šeimos albumo