fabrikai

fabrika [lot. fabrica – dirbtuvė], gamyklos, pramonės įmonės. Ekonomiškai išsivysčiusioje Prūsijoje klostėsi įvairiašakė pramonė. Mažojoje Lietuvoje ji buvo išplėtota daug labiau nei Didžiojoje Lietuvoje. Laukininkų ir dvarų užaugintus maisto produktus perdirbdavo pieninės, mėsinės, alaus daryklos, malūnai. Mažajai Lietuvai buvo būdingas medienos perdirbimas lentpjūvėse, kurių ypač daug buvo prie didžiojo vandens kelio iš Lietuvos ir Gudijos į Prūsiją. XIX a. pabaigoje pradėti statyti celiuliozės fabrikai (Klaipėdoje, Tilžėje, Ragainėje ir kitur). Pakrantėse (Klaipėdoje, Labguvoje, Rusnėje ir kitur) kūrėsi laivų statyklos (laivų statyba). Paplitusi mūrinė statyba skatino plytinių kūrimąsi net kaimuose. Plito tekstilės, baldų ir kiti fabrikai. Kraštui būdinga nedidelių fabrikų gausa. Pvz., Žemaitkiemio kaime buvo vinių, dervuoto popieriaus (tolio) fabrikai. Miestuose veikė įvairūs fabrikai: vien Tilžėje prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo popieriaus ir celiuliozės, tabako, sūrių, statinių, silikatinių plytų, baldų, mašinų, muilo, alaus, mielių fabrikai, lentpjūvės ir kita. Veikė energetikos įmonės: elektrinės, dujų fabrikai, chemijos pramonės (trąšų, elektros baterijų Klaipėdoje), metalo apdirbimo fabrikai.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Celiuliozės ir popieriaus fabrikas Klaipėdoje / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas“, 1933