mėsinės

msinės. Intensyvaus žemės ūkio krašte XX a. pradžioje veikė daugybė mėsinių – mėsos perdirbimo įmonėlių. Dar nepaplitus pramoninei šaldymo technologijai, mėsą tekdavo perdirbti (ypač šiltesniu metų laiku). Bažnytkaimiuose, didesniuose dvaruose, priemiesčiuose ir kitur veikė įvairaus pajėgumo mėsinės, ten skersti gyvuliai, gamintos rūkytos dešros ir kiti mėsos gaminiai, pardavinėta vietoje ar gabenta į krašto miestus ir kitur. Kai kur prie mėsinių kūrėsi nedideli konservų fabrikėliai. Bažnytkaimiuose veikdavo po 2–3 (ar daugiau) mėsines, supirkdavusias gyvulius iš apylinkės ūkininkų, gamindavusias mėsos produktus vietos rinkai ar toliau gabenti. Pvz., Gastose XX a. pradžioje buvo 8 mėsinės (Herm. Kairies – Kairys ir kitos), Giratiškių kaime, Pakalnės aps., su 565 gyventojais – 2 (Aug. Steppat – Stepaitis ir kt.). Didesnėse mėsinėse dirbdavo daugiau darbininkų, apgyvendinamų jiems skirtuose keliabučiuose namuose. Dideliuose miestuose veikė skerdyklos, mėsos perdirbimo fabrikai. Mėsinės labai skyrėsi savo įranga bei pastatais (kai kur rengtos stambesnės rūkyklos, dideli rūsiai su ledo atsargomis).

Martynas Purvinas

Iliustracija: Aulavėnų, Įsruties apskritis, mėsinė, apie 1935 / Iš MLEA