žvakonys

žvakonys, dūmonys, lietuvių pranašautojai, burdavę pagal ugnies ženklus – liepsną ir dūmus. Matas Pretorijus mini žvakonis buvus Mažojoje Lietuvoje ir Žemaitijoje. Žvakonys susiję su ugnies apeigomis ir ugnį prižiūrėjusiais žyniais. Enėjus Silvijus Piccolomini mini XV a. pradžioje Lietuvoje prie šventyklos ugnies atliktas pranašystes: jei žynys matydavęs ligonio šešėlį, atsisukusį į ugnį, tai buvęs išgijimo ženklas, jei nusisukusį – mirties. Pagal Ž. Ghillebertą de Lannoy tiesiai į viršų kylantys laidotuvių laužo dūmai burdavę vėlei laimingą pomirtinį gyvenimą. Būrimai iš dūmų buvo atliekami iki XX a. Su degančia žvake pašventinus maistą per vėlių vaišinimo apeigas (Diedus) ir ją užgesinus, burta: jei dūmai kyla į viršų, užpūtėjas liks namuose, jei krypsta – iškeliaus ta kryptimi (latviai panašiai burdavo per laidotuves: jei, išnešus karstą, dūmai krypsta link durų, kas nors iš namiškių mirs). XVII a. žvakonys iš žvakės dūmų krypties spręsdavo apie ligonio likimą. XX a. pradžioje pranašauta iš Ligonių sakramento metu degintos žvakės.

L: Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, t. 1. V., 1996; Mannhardt W. Letto-preussische Götterlehre. Rīgā, 1936.

Daiva Vaitkevičienė