Žintai

Žinta (vok. Zinten, rus. Kornevo), miestas Stradiko upės kairiajame krante, 30 km į pietvakarius nuo Karaliaučiaus, 24 km į šiaurės vakarus nuo Ylavos, 23 km į rytus nuo Šventapilės. Tradiciškai Žintų įsteigimas datuojamas 1313, tačiau šios C. Hennenbergerio pateiktos datos patvirtinti neįmanoma: joks tų metų su Žintais susijęs dokumentas nėra žinomas. Seniausias dokumentas, kuriame paminėta vietovė Sinthyn, datuojamas 1325 ar 1326. 1343 vietovė tapo seniūnijos centru. 1352 XI 19 Kryžiuočių ordino didysis magistras Winrichas von Kniprodė suteikė miesto teises ir turgaus teisę. Iki 1363 miestas apjuostas gynybiniais įtvirtinimais. Pirmoji mūrinė Šv. Onos katalikų bažnyčia pastatyta XIV a. Per vadinamąjį bado karą (1414) miestas buvo sudegintas lenkų. Per karą 1520 vėl sugriautas. Nukentėjo ir 1628 per Švedijos–Abiejų Tautų Respublikos karą. 1716 miestą, įskaitant abi bažnyčias ir Turgaus aikštėje buvusią rotušę, nusiaubė gaisras. Vietoje katalikų bažnyčios, kurioje po Reformacijos vyko pamaldos lenkams, buvo atstatyta tik koplyčia. Evangelikų bažnyčia po gaisro atstatyta (1741 pristatytas bokštas; 1801, 1902 ir 1930 renovuota). 1466–1772 Žintai buvo pasienio su Lenkija miestas. Kadangi kaimyninėje Varmės vyskupijoje evangelikams buvo leidžiama praleisti ne daugiau 1 metų, jie iš netoliesie buvusio Brunsbergo apeidavo šią taisyklę vieną dieną praleisdami Žintuose ir vėliau vėl grįždami (taip Žintams esą prigijęs užsienio (Ausland) pavadinimas). 1785 Žintai buvo Brandenburgo apskrities Balgos valsčiaus savivaldus miestas, jame veikė milo vėlykla, Balgos valsčiui priklausęs karališkasis malūnas, buvo 270 ugniakurų ir daugiau kaip 1500 gyventojų (be įgulos, kurią sudarė 4 pėstininkų kuopos); miesto bendruomenė valdė 157 ūbus arimų. 1818 Žintai trumpam virto apskrities centru, bet 1819 apskrities centras buvo perkeltas į Šventapilę. XIX a. pabaigoje Žintuose veikė našlaičių prieglauda, pieninė, laktozės ir mašinų fabrikai, ketaus liejykla, garo malūnas. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje miestas virto stambiu geležinkelio mazgu: 1884–1885 pro Žintus nutiesta Göttkendorfo–Kobuilbūdžių linija sujungė Žintus su Alenšteinu ir Karaliaučiumi; 1898–1899 nutiesta Žintų–Heilsbergo–Rothfliesso linija; 1934–1937 – dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą suprojektuota Ylavos–Žintų–Brunsbergo linija. XIX–XX a. sandūroje įrengti teniso, jojimo, gimnastikos aikštynai, slidinėjimo tramplynai. 1852 Žintuose buvo 2584, 1875 – 3201, 1880 – 3226, 1890 – 3360 (58 katalikai, 55 žydai) gyventojų, 1905 – 334 gyvenamieji namai, 3488 gyventojai (96 katalikai, 3 lenkai, 62 žydai), 1910 – 3382, 1933 – 3955, 1939 – 5801 gyventojas. 1945 II 4–5 Žintai patyrė oro antskrydžius; 1945 II 25 smarkiai sugriautas atiteko Raudonajai armijai. Karo ir pokario metais sugriauta bažnyčia (1987 buvo likusios bokšto sienų liekanos), pastatai ir gatvių tinklas; išlikęs priemiestis, XIX a. pabaigoje malūno pastatas, vandentiekio bokštas, geležinkelio stoties pastato griuvėsiai.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Žintų gatvė, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Žintų bažnyčia, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Žintų bažnyčios liekanos, 2005 / Iš Romano Borisovo knygos „Išeinantys Rytprūsiai“, 2006

Iliustracija: Žintai iš paukščio skrydžio, 1930 / Iš MLEA

Iliustracija: Žintų siuvėjų cecho 600 metų jubiliejus, 1913 / Iš MLEA

Iliustracija: Žintų Vilhelmo aikštė, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Žydų kapinių koplyčia Žintuose, 1934 / Iš MLEA