Tilžės konfesinis gyvenimas
Tižės konfèsinis gyvẽnimas. Iki Reformacijos vienintele konfesija laikytini katalikai, jų maldos namų funkciją atliko Tilžės pilyje buvusi koplyčia, G. Mortensen teigimu, veikusi nuo 1416. Tilžės gyvenvietėje prie pilies 1515–1524 veikė pranciškonų vienuolynas. Tilžės gyvenvietė aktyviau formavosi tuo metu, kai kunigaikštis Albrechtas Martyno Liuterio mokymą jau vertė valstybine religija, išstūmusia katalikybę. Reformuotos Bažnyčios tiesų sklaidai Tilžės gyvenvietėje ir apylinkėse XVI a. I pusėje iš pradžių pakako vienos bažnyčios, kurioje pamaldos turėjo vykti tiek vokiečių, tiek lietuvių kalbomis. Pirmuoju pamaldas lietuvių kalba galėjusiu laikyti kunigu laikytinas Jonas Tartyla, prieš 1536 gegužės mėn. pabaigą iš Žemaitijos atvykęs į Tilžę ir čia kurį laiką pasilikęs pas pirmąjį Tilžės evangelikų kunigą Simoną Alectorą (Tilžėje kunigavo 1534–1538). Tilžės gyvenvietei XVI a. viduryje virstant miestu ir tuo pat metu stiprinant M. Liuterio mokymo sklaidą tarp baltų kilmės Prūsijos gyventojų, apylinkių gyventojams turėjo būti skirti atskiri maldos namai. Dar 1541 XII 4 kunigaikštis Albrechtas įsakė statyti lietuviams atskirą bažnyčią bei būstą diakonui Lange Gasse gale. Tačiau bažnyčia XVI a. viduryje buvo pastatyta ne ten, o priešais miestiečių bažnyčią, šalia malkų prekyvietės. 1598–1610 buvo nugriauta senoji miestiečių evangelikų liuteronų bažnyčia ir jos vietoje pastatyta nauja; ji, pašventinta 1610 per 3-ąjį advento sekmadienį, vadinta Deutsche Kirche [Vokiečių bažnyčia], Stadtkirche [Miestiečių bažnyčia], o po 1933 – Deutschordenskirche [Vokiečių ordino bažnyčia]. Statant naują miestiečių bažnyčią Tilžės gyventojai naudojosi lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčia. Be to, nuo 1645 Tilžėje veikė atskira evangelikų koplyčia (1771 sugriauta, 1774 atstatyta; nuo 1896 tarnavo miesto bendruomenei kaip pagalbinė bažnyčia). Nuo XVII a. vidurio pasienyje buvusią Tilžę iš Žemaitijos, jau patyrusios Katalikų Bažnyčios reformos pasėkmes, ėmė vėl pasiekti katalikybė. Katalikų koplyčia XVII a. II pusėje buvo pastatyta ant vadinamosios Drangowskio kalvos, prie Santainių, 3 km piečiau Tilžės; 1700 ji buvo perduota jėzuitams. XIX a. koplyčia nugriauta. Nauja Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų neogotikinė katalikų bažnyčia pastatyta pačiame mieste 1851. Evangelikai reformatai, nuo 1679 didžiojo kunigaikščio leidimu pamaldas laikę Tilžės pilies salėje, 1707 įrengė patalpas pamaldoms savo mokykloje. 1898 jie pradėjo statyti savo bažnyčią, kuri buvo pašventinta 1900 V 18. Be šių maldos namų, 1785 dar minima Tilžėje veikusi ligoninės bažnyčia. Naujoji evangelikų bažnyčia, dar vadinta Kryžiaus bažnyčia (Kreuzkirche), buvo pašventinta 1911 II 6. XIX a. Tilžėje atsirado naujų konfesijų maldos namų: 1842 paminėtas sinagogos įrengimas, evangelikai baptistai į naujus maldos namus įsikėlė 1876 X 8, 1905 X 15 pašventinta savarankiškos evangelikų bendruomenės (Evangelische Gemeinschaft) vadinamoji Immanuelio bažnyčia. XX a. 3 dešimtmetyje Tilžėje veikė iš viso 22 skirtingoms konfesijoms, tarp jų metodistams, Apaštalų ir Naujajai Apaštalų Bažnyčiai, Laisvųjų evangelikų bendruomenei, Gelbėjimo Armijai ir kitoms religinėms bendrijoms, priklausę maldos namai.
Dar skaitykite: Tilžės evangelikų baptistų bendruomenė, Tilžės katalikų bendruomenė, Tilžės lietuvininkų parapija.
Vasilijus Safronovas
Iliustracija: Tilžės Vokiečių bažnyčia, iki 1944 / Iš Domo Kauno rinkinio
Iliustracija: Tilžės reformatų bažnyčia, iki 1944 / Iš Aleksandro Kubilo rinkinio
Iliustracija: Tilžės Kryžiaus bažnyčios interjeras, iki 194 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968