Tilžės katalikų bendruomenė

Tižės katalkų bendrúomenė pradėjo formuotis XVII a. viduryje, kai Žemaitijos bajoras Drangauskis (Drangowski, Derengowski) įsigytame Santainių dvare prie Tilžės įsirengė katalikų koplyčią. 1663 IX 27 Žemaičių vyskupas Jonas Steponas Vydzga davė leidimą čia laikyti pamaldas visos apylinkės katalikams. Apie 1690 koplyčiai apirus, Prūsijos valdžia davė leidimą naujos nedidelės bažnyčios statybai. 1699 į Tilžę atsikėlę jėzuitai ėmėsi šios bažnyčios statybos (pašventinta 1701 X 3 Varmės vyskupo Andrejaus Zaluskio; kunigu paskirtas jėzuitas Christophas Köstlingas) ir aktyvios katalikybės sklaidos. 1701 jie atidarė katalikišką mokyklą (mokytojas Jurgis Elertas), parengė planą Tilžėje įsteigti katalikišką kolegiją. 1724 Prūsijos valdžia pareikalavo jėzuitų apleisti Tilžę; juos siūlyta pakeisti nuosaikesniais augustinais, tačiau pasipriešinus Vilniaus ir Varmės vykupams viskas liko po senovei. 1845 pradėta naujos katalikų bažnyčios statyba, darbai užtruko 4 metus. Erdvi neogotikinė bažnyčia pašventinta 1851 Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulu. 1888 jai pristatytas bokštas. XIX–XX a. sandūroje bendruomenei priklausė apie 1200 žmonių (iš jų apie 150 lietuvių). Minėtini kunigai – jėzuitas Josephas Willichas (kunigavo 1780–1803), būsimasis bažnyčios istorikas, bažnyčios teisės profesorius Andreasas Thielis (nuo 1849). Kiti čia dirbę dvasininkai buvo vokiečiai arba mozūrai – Sieballis, Thiedigas, Schmidtas, Zabermannas, Gehrigas, Kluthas, Januskowskis, Wronka. Pamokslai buvo sakomi lietuvių (juos sakė jėzuitas Jonas Jaskaudas, nuo 1768), vokiečių ir lenkų (nuo XVIII a. vidurio) kalbomis. Vėliau – tik vokiškai. Bažnyčia stovėjo ir po Antrojo pasaulinio karo, vėliau imta ardyti. Po 1990 katalikų bendruomenė atgavo senąjį sklypą, pasistatė naują Kristaus Prisikėlimo bažnyčią. 2000 ją pašventino arkivyskupas T. Kondrusevičius.

Albertas Juška

Iliustracija: Tilžės katalikų bažnyčia, XX a. pradžia / Iš Viktoro Raševskio rinkinio