Jonas Tartyla

Jonas Tartilavičius-Batakietis, Johann Tartyłowicz-Batocki, XVI a., kunigas, pirmasis Reformacijos idėjų reiškėjas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Tartyla Jonas, Tartilãvičius-Batakiẽtis (Johann Tartyłowicz-Batocki) XVI a. pradžiojeBatakiai (dabar Tauragės r.) apie 1570Vazgava (Fischhauseno aps.), kunigas. Pirmasis Reformacijos idėjų reiškėjas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Kilęs iš Žemaitijos, nuo Batakių. Kunigavo Šilalės katalikų bažnyčioje, čia skelbė Reformacijos idėjas. Lenkų istoriko J. Fijałeko teigimu, Tartyla buvo pirmasis Žemaitijos dvasininkas, 1535–1537 pamokslus sakęs liuteronybės dvasia. Žemaičių vyskupo Vaclovo Viežbickio (Wierzbicki) persekiojamas, prieglobsčio ieškojo Prūsijoje. 1536 atvyko į Tilžę. Čia buvo tikrinamas, ar gali dirbti evangelikų liuteronų kunigu. Kurį laiką jam leista pamokslauti vietos bažnyčioje. Nuolatiniam darbui nepaliktas. Mokėjo lenkų, lotynų, lietuvių ir kiek vokiečių kalbas, todėl pasiūlyta kunigauti Įsrutyje arba Luke (lenk. Ełk). Pasirinko Įsrutį, kur pamokslavo 1536–1537. Engelšteine (dabar. Węgielsztyn, Lenkija) dirbo iki 1570.

Fr. Moellerio veikale Altpreussisches Evangelisches Pfarrerbuch von der Reformation bis zur Vertreibung im Jahre 1945 [Senprūsių evangelikų kunigų sąvadas nuo reformacijos iki tremties 1945] nurodyti dar 2 Mažosios Lietuvos dvasininkai šia pavarde: Johannas Tortilowitzius, 1582 kunigavęs Trempuose (Darkiemio apskrityje), ir George’as Tertilowiusas, 1771–1804 pamokslavęs Būdviečiuose (Stalupėnų apskrityje). Spėjama, pirmasis – sūnus, antrasis – ketvirtos ar penktos kartos vaikaitis. Minimas vėlesnės kartos palikuonis – dvarininkas Wilhelmas Tortiloviusas. Jis 1822 įrodė, kad jo giminės pradininkas buvo iš Lietuvos į Prūsiją atbėgęs Tortilowiczius Johannesas, vėliau čia įgijęs kilmingojo statusą. Tuo pagrindu savo sulotynintą pavardę Tortilovius pakeitė į prosenelio – Tortilowicz von Batocki.

Albertas Juška