proistorės tyrimai
próistorės tyrmai. Rytprūsiai buvo viena iš Šiaurės Europos sričių, kurioje archeologiniai tyrinėjimai prasidėjo anksti. Tuo rūpinosi bent kelios Karaliaučiaus kultūrinės draugijos: 1790 įsteigta Physikalisch-ökonomische Gesellschaft [Gamtos–ekonominė draugija], nuo 1844 Altertumsgesellschaft Prussia [Prūsijos senovės draugija]. Jos leido periodinius leidinius, kur skelbtos ir archeologinių tyrinėjimų ataskaitos, registruoti draugijų gaunami radiniai. Mažosios Lietuvos proistorę tyrė nemaža archeologų ir kitų tyrėjų.
Prūsija, nuo 1871 – Vokietija (iki 1944): Otto Tischleris tyrinėjo Aislavyčių kapinyną ir piliakalnį, 1890–1895 E. Lindemannas, Kretschmannas ir A. Jentzschas tyrinėjo Aisulyčių kapinyną, K. Käswurmas aprašė Apšriūtų piliakalnį, Arnavos kapinyną tyrinėjo Carlas Engelis, Arnavos pilkapyną 1909 – Johannesas Wilhelmas Heydeckas, 1888–1889 Ašlaukių pilkapyną ištyrė Georgas Bujackas. Adalbertas Bezzenbergeris 1892–1896 tyrinėjo Baitų kapinyną. Wulfas ir A. Boenigkas XIX a. pabaigoje tyrinėjo Beržininkų piliakalnį. Beržkalnio kapinyną 1936–1938 tyrinėjo Walteris Grunertas. Bigyčių pilkapyną ištyrė Emilis Hollackas. Bijotų kapinyną 1879 tyrinėjo Loreeckas. Bitėnų pilkapyną ir kapinyną 1835 tyrinėjo Eduardas Gisevijus. Blėkinės kapinyną 1904 tyrinėjo F. Peiseris. Bludavos kapinyną 1906 tyrinėjo E. Holackas, 1931 tyrinėjo Carlas Engelis. Blumenavos pilkapyną ir du kapinynus 1876 tyrinėjo A. Henningas. Bubainių kapinyną 1935 tyrinėjo W. Grunertas. Georgas Bujackas tyrinėjo įvairius pilkapynus ir kapinynus. Darynų kapinyną 1903 tyrinėjo H. Kemkė. Darkiemio piliakalnius tyrinėjo K. Käswurmas. Dėdavos kapinyną tyrinėjo J. Heydeckas. Domnicksruho kapinyną 1933 tyrinėjo Wilhelmas Gaerte. Drabnavos kapinyną 1933 tyrinėjo A. Eckartas. Dulokaimio kapinyną 1869 tyrinėjo G. Bujackas. Ėgliškių pilkapyną 1895 tyrinėjo A. Götze. Bruno Ehrlichas vadovavo archeologinėms ekspedicijoms. Ernsthofo kapinyną 1895 tyrinėjo Czihako. Įsruties antrąjį kapinyną (Įsruties kapinynai) 1934 tyrinėjo W. Grunertas, 1938 jis su W. Gronau ištyrė dar 56 kapus. Kaimės kapinyną XX a. pr. tyrinėjo Brinkmannas. Kampiškiemių kapinyną 1872 tyrinėjo H. Dewitzas. Kamsvykių piliakalnį 1751 bandė tyrinėti L. V. Werneris. Kraupiško kapinyną ir piliakalnį 1722–1723 tyrinėjo Gesleris. Narkyčių kapinyną (Narkyčių archeologiniai paminklai) 1930 tyrinėjo W. Grunertas. Galtgarbių kapinyną XIX a. tyrinėjo Wulffas ir von Bönigkas. Istorikas Johannesas Voigtas aprašė Laukstyčių pilkapyną.
Karaliaučiaus kraštas (po 1945): Domnicksruho kapinyną 1981 tyrinėjo V. Timofejevas, 1987 – Vladimiras Kulakovas. Dar vienas pagoniškųjų laikų kapinynas surastas V. Kulakovo, 1996 tyrinėjant Arnavos bažnyčios pamatus. Dulokaimio kapinyną 1990–1998 tyrinėjo K. Skvorcovas. Galtgarbių kapinyną 1950 tyrinėjo Frida Gurevič. Kringyčių pilkapyną ir piliakalnį 1987 tyrinėjo M. Smirnova. Po Antrojo pasaulinio karo Lautos kapinyną tyrė V. I. Suvorovas, 1998 – K. Skvorcovas.
Klaipėdos kraštas. Bandužių kapinyną tyrinėjo 1935 Martynas Emilis Nauburas, 1975 L. Vaitkunskienė, o 1985–1989 Stonkus. Baitų kapinyną 1989–1997 tyrinėjo Rasa Banytė-Rowell; Bitėnų pilkapyną ir kapinyną 1991 tyrinėjo Valdemaras Šimėnas. Ėgliškių pilkapyną 1969, 1974–1975 tyrinėjo E. Grigalavičienė, 1980–1981 – I. Jablonskis. Girnkalių kapinyną 1966 tyrinėjo R. Kulikauskienė ir P. Kulikauskas. Laistų kapinyną 1977 tyrinėjo Bronius Dakanis, 1984 – A. Varnas. Laistų piliakalnį su gyvenviete 1982 tyrinėjo Vladas Žulkus, 1984 – A. Varnas. Pėžaičių kapinyną 2000–2001 tyrinėjo Linas Tamulynas.
L: Ozols J. Vorgeschichtliche Forschung in den baltischen Staaten nach
Iliustracija: Archeologiniai tyrimai, Labguvos apskritis, XIX a. pabaiga / Iš knygos „Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia für die Vereinsjahre 1896–1900“, 1900
Iliustracija: Archeologiniai tyrimai, Labguvos apskritis, XIX a. pabaiga / Iš knygos „Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia für die Vereinsjahre 1896–1900“, 1900
Iliustracija: Įvairių senovinių kultūrų arealai Mažosios Lietuvos plote, I–IV a. po Kristaus