Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Įsruties kapinynai.

V–VI amžių ir II–VI amžių kapinynai Įsruties apylinkėse.

Įsrutiẽs kapinýnai. Įsruties apylinkės buvo nuo seno tankiai gyvenamos. Čia žinomi keli laidojimo paminklai ir gyvenvietės.

Pirmasis kapinynas yra 250 m į rytus nuo buvusios vandens siurblinės (vok. Wasserwerk), į rytus nuo kelių, vedančių iš Įsruties į Jurbarką ir Sprindt sankryžos. Anksčiau tai buvo Unguros upės dešinysis krantas. Vėliau upė pakeitė vagą. Kapinynas surastas toje vietoje kasant smėlį. 1927 C. Engelis ištyrė 14 kapų, jie degintiniai su urnomis ir be jų; 2 duobėse rasta ir žirgų kaulų. Vienas žirgo kapas aptiktas po degintiniu žmogaus kapu. Beveik pusė kapų su įkapėmis (segės žvaigždine kojele, diržų sagtys, žalvariniai diržų apkalai, stiklo karolis ir kita). Kapai datuojami V–VI amžiumi.

Antrasis kapinynas buvo vakarinėje miesto dalyje, į vakarus nuo pilies, Įsruties Sendvaryje (vok. Althof Insterburg). Pirmieji degintiniai kapai ir radiniai aptikti 1888. Ardomame kapinyne 1925 W. Gaerte ištyrė 64 kapus. 1934 dar 16 kapų ištyrė W. Grünertas. 1938 jis su W. Gronau ištyrė dar 56 kapus. Iš viso ištirta 136, tačiau spaudoje aprašyti tik 27 kapai. Vakarinėje kapinyno dalyje rasti ankstyviausi kapai. Manoma, kad kapinynas užėmė 70×50 m dydžio plotą. Kapinyno šiaurės rytinė dalis sunaikinta kasant smėlį. Kapai degintiniai su urnomis ir be jų. Vėlesni kapai be urnų ir turtingesni. Po jais rasti 8 nedegintų žirgų kapai. Nemaža dalis kapų turėjo viršuje grindinukus ar kitas akmenų konstrukcijas. Didesnė aprašytų kapų dalis buvo su įkapėmis. Daugiausia rasta segių. Jos akinės, lankinės, lenkta kojele, žieduotosios; kelios segės prie spyruoklės turėjo kūgelius. Aptikta nemažai įvairių formų smeigtukų, diržų sagčių, varpelio formos pakabučių, taip pat apyrankių, žiedų, sidabrinių kibirėlio formos pakabukų, antkaklių, gintarinių, stiklinių, emalės ir žalvarinių karoliukų, ylų, du kovos peiliai, skydo umbas ir kitų daiktų. Viename kape rasta Maksimino Trako (235–238) romėniška moneta. Žirgų kapuose rasta žąslų ir kamanų. Jos puoštos kryžiaus formos apkaliukais ir pusmėnulio formos pakabučiais. Pagal įkapes kapinynas datuojamas II–VI a. ir skirtinas Sembos kapinynų grupei. Dalis moterims skirtinų dirbinių (pvz., apgalviai ir smeigtukai) turi atitikmenis Nemuno žemupio regiono kapinynuose.

Valdemaras Šimėnas

Iliustracija: Įsruties Sendvario kapinyno radiniai / lš Valdemaro Šimėno rinkinio