Bitėnų pilkapynas ir kapinynai

Bitnų pilkapỹnas ir kapinýnai. Aplink Užbičių (Bitėnų-Rambyno kapinaitės) kapines daug kalvelių, primenančių pilkapius. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje iš Rambyno apylinkių į Prussia muziejų Karaliaučiuje patekdavo nemažai II–XIII a. kapams būdingų dirbinių. Buvo spėjama, kad kažkur prie šių kapelių turįs būti kapinynas. Kapinaitėse ieškota ir garsaus Napoleono lobio. Nuslinkus Rambyno kalnui, Eduardas Gisevius 1835 prie Bitėnų iškasinėjo vieną kalvelę ir rado du žalvarinius smeigtukus. E. Hollackas, remdamasis E. Giseviumi, šiuos pilkapius įtraukė į Rytprūsių archeologinių paminklų aprašą. Radiniai iš Rambyno apylinkių minimi Prussia muziejaus katalogo tome. Pilkapius „tarp Rambynkalnio ir Bitėnų labai gražioje vietoje ant aukšto Nemuno kranto“ minėjo J. Basanavičius. 1963 juos lankė Lietuvos istorijos instituto žvalgomoji ekspedicija. Kapinaičių aplinką 1991 tyrinėjo V. Šimėnas. Tada nustatyta, kad prie kapinių esančios kalvelės, primenančios pilkapius, yra natūralios kilmės, t. y. smėlio kopos. Tikroji pilkapių ir kapinyno vieta šiuo metu nežinoma. Į vakarus nuo Bitėnų–Šilėnų kapinaičių, po Antrojo pasaulinio karo buvo rasta žmonių kaulų ir du Rygoje kaldinti švedų karalienės Kristinos šilingai (1641). Manoma, kad čia XVII a. kapinynas. Prie kapinių t. p. ieškota Napoleono lobio.

Valdemaras Šimėnas

Iliustracija: Bitėnų kopa, 1995 / Iš Voldemaro Šimėno rinkinio