Lautos kapinynas
Lautos kapinýnas, užima didžiąją dabartinės gyvenvietės dalį, dabar užstatytas namais. Jis yra 200 m į vakarus nuo malūno tvenkinio. Atsitiktiniai radiniai iš šio kapinyno XIX a. pabaigoje pateko į privačią Theodoro Blello kolekciją. Kapinynas tirtas 1929–1930 (vadovas Carlas Engelis); jis datuotinas II–XI amžiumi. Pietinėje dalyje yra ankstyvesni kapai, o šiaurinėje – vėlyvesni. Ikikarinių tyrimų rezultatai liko nepaskelbti. Rasta degintinių žmonių kapų su nedegintais žirgais. Dažniau žirgai guldyti į vakarus nuo žmogaus. Į Prussia muziejų iki Antrojo pasaulinio karo pateko daug radinių: žalvarinės segės palenktomis kojelėmis, kelios sidabrinės ir sidabro plokštele puoštos segės, keliasdešimt gintarinių, stiklo ir emalio karolių, įvijiniai žiedai, žalvarinės apyrankės, 2 pincetai, keli ietigaliai, peiliai, diržų sagtys, skydo umbas, raktas. Rasta Romos monetų: Faustinos II (175 m.), Lucilos (183 m.), Aleksandro Severo (222–235 m.). Po Antrojo pasaulinio karo kapinyną tyrinėjo Kaliningrado universiteto studentai (vadovas V. I. Suvorovas, rezultatai neskelbti). 1998 K. Skvorcovo vadovaujamos ekspedicijos ištirtas 320 m2 plotas ir surasta 16 kapų: 3 iš jų – griautiniai, likusieji – degintiniai. Griautiniai kapai yra ankstyviausi. Palaikai juose guldyti galvomis į šiaurę. Dalis sudegintų kaulų supilta į urnas. Iš rastų įkapių išsiskiria ietigalis ornamentuota plunksna. Rasta ornamentuotų kovos peilių, diržų sagčių ir apkalų. Vienoje urnoje rastas Adriano (117–138 m.) sestercijus. Tyrinėjimai buvo tęsiami, juose dalyvavo Vilniaus universiteto archeologijos studentai.
L: Скворцов К. H. Работы Натангийского отряда //Археологические открытия 1998 года. Москва, 2000, с. 58–60.
Valdemaras Šimėnas