Baitų kapinynas
Báitų kapinýnas žinomas nuo XIX a. 9-ojo dešimtmečio. A. Bezzenbergeris jį tyrinėjo 1892–1896. Negausūs radiniai atiduoti Prussia muziejui Karaliaučiuje. Vėliau kapinyno vieta užmiršta. Baitų kapinynas vėl aptiktas tik 1986, o 1989 archeologė R. Banytė-Rowell atnaujino jo tyrimus. 1989–1997 ištirti 38 vėlyvojo romėniškojo laikotarpio kapai, kurių dauguma skirtini C3 periodui (300–375 po Kr. ir vėliau) su D periodo pradžios (350–450) bruožais. Mirusieji laidoti nedeginti, pailgose artimos stačiakampiui formos duobėse, kurių žemių sampilas užpildytas degėsiais ir pelenais, mirusiųjų griaučiai sunykę. Akmenų konstrukcijos, krautos virš kapų, įvairios – nuo taisyklingo ovalo ir stačiakampio rėmo, žyminčio kapo vietą žemės paviršiuje, iki netvarkingo akmenų grindinio ir sangrūdos duobės viršutinėje dalyje ar net dugne. Laidojimo tradicijoms būdingas simbolinis arklio galvos (ar pavienių dantų) dėjimas mirusiajam į kapą ar laidojimas drauge su žirgu. Kape nr. 31 mirusysis palaidotas kartu su dviem žirgais vienoje didelėje duobėje (3,20×2,20×2,85 m) po tankia akmenų krūsnimi – grindiniu. Žirgų karčiai papuošti stikliniais ir gintariniais karoliais. Vyrams į kapus dėti daugiausia darbo įrankiai: įmoviniai kirviai, dalgeliai, peiliai, akmeniniai galąstuvai arba simboliškai – tik jų dalys. Išsiskiria skobtelis medienai apdoroti iš vyro kapo nr. 35. Rečiau randami ginklai – ietigalis, geležinio skydo umbas, peilio-durklo fragmentas. Dažniausia iš vyrų aprangos detalių – geležinė sagtis, kartais su kniedutėmis apkalto diržo likučiais. Mergaičių ir moterų kostiumo dalis sudarė apgalviai iš žalvarinių spurgelių – kniedučių ar narelių; vilnoniai nuometai ar apsiaustai puošti smulkiomis žalvarinėmis ir sidabrinėmis kniedutėmis, vielutėmis, kilpiniais kabučiais ir karoliais; gintarinių ar stiklinių karolių vėriniai ar antkaklė; rozetinių smeigtukų poros, sujungtos grandinėle ar karolių bei kabučių apvara; įvijinės, juostinės apyrankės arba apyrankės šiek tiek storėjančiais galais; įvairūs žiedai, iš kurių vienas (kapas nr. 8) turėjo prie rozetinių smeigtukų komplekto priderintą mėlyno stiklo akutę „rozetėje“. Dažniausiai papildoma įkapė moterims – akmeninis ar molinis verpstukas, peilis, yla, miniatiūrinis molinis puodelis. Iš Romos provincijų dirbinių – tik įvairūs stikliniai karoliai. Ypatingesnė karolių aptvarų puošmena – trys gintariniai vabalėlių formos kabučiai: 2 – kape nr. 4; 1 – kape nr. 22. Dar viena vėlyvųjų romėniškųjų laikų mados ypatybė – smulkių metalinių (žalvarinių, rečiau sidabrinių) drabužių puošybos detalių įvairovė. Jas sudaro spurgeliai su kojelėmis tvirtinimui prie audinio, įvairios įvijėlės, grandelės, vielutės-strypeliai, cilindrėliai audinio kraštui, sagutės-vinutės audiniui ir odai puošti. Papuošalų formos liudija, jog Lietuvos pajūrio baltai, tiesiogiai ar tarpininkaujant kitoms Barbaricumo gentims, pagal galimybes sekdavo Romos imperijos provincijų madas savotiškais vietinės gamybos pavidalais.
L: Bezzenberger A. Fundberichte. Gräberfeld bei Baiten, Kr. Memel // Prussia. 21 Hf. 1900, S. 133–135; Banytė R. Baitų plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1995 melais // ATL 1994 ir 1995 metais. V, 1996, p. 95–98.
Rasa Banytė-Rowell
Linas Tamulynas
Iliustracija: Papuošalas iš Baitų kapinyno moters kapo nr. 8 – smeigtuko su žalvarine rozetine galvute, papuošta mėlyno stiklo akute, liekana / Iš Rasos Banytės-Rowell rinkinio
Iliustracija: Papuošalas iš Baitų kapinyno moters kapo nr. 8 – žiedo su mėlyno stiklo akute, įtaisyta „rozetėje“, dalys / Iš Rasos Banytės-Rowell rinkinio
Iliustracija: Baitų kapinyno paauglio (berniuko?) kapo nr. 4 dirbiniai: 1 – žalvarinė antkaklė su kabliuku ir plokštele galuose; 2–7 – apvarėlės iš dviejų vabalo formos gintarinių kabučių ir keturių mėlyno stiklo karoliukų elementai; 8 – žalvarinė lankinė segė lenkta kojele; 9 – geležinis lazdelinis smeigtukas; 10 – geležinis peilis / Iš Rasos Banytės-Rowell rinkinio