muzikos instrumentai

liaudies muzikos instrumentai, naudoti XVI–XX a.

mùzikos instrumeñtai. Ankstyviausias šaltinis – Jono Bretkūno Biblijos vertimo rankraštyje (1579–1590) pateiktas Mažosios Lietuvos 13 liaudies muzikos instrumentų sąrašas Nomina instrumentorum Musico quonim usus in Lithuania: harfa liudna, kabsa, jurana, wargonai, bubnas, skripka, surma, truba, kankles, wamsdis, tutukles, duda ragine ir murenka. 1639 išleistame rašte Resecessus generalis der Kirchenvisitation Insterburgischen und anderer Littawischen Embter im Herzogtumb Preußen [Įsruties ir kitų lietuviškų valsčių bažnyčių vizitacija] rašyta, kad lietuviai vestuvininkai, atvykę į bažnyčią, labai triukšmauja su būgnais bei švilpynėmis, trukdydami kunigui ir bažnyčios lankytojams; todėl toks būgnijimas ne laiku draudžiamas. Theodoro Lepnerio knygos Der Preusche Littauer... [Prūsų lietuvis, išsp. 1744] graviūroje pavaizduota Mažosios Lietuvos kanklės, bubnas (būgnas), trimitas, švilpynė, psalteriumas bei kanklės iš Lietuvos. Šiuos muzikos instrumentus jis aprašė skyrelyje Von der Littauer Music und derselben Instrumenten [Apie lietuvių muziką ir jų instrumentus]. Tas piešinys – tokio pobūdžio pirmas dokumentas. T. Lepneris pateikė svarbių duomenų apie lietuvių muzikos instrumentus, jų gamybą. Jis prie lietuvininkų meistrų gamintų muzikos instrumentų priskyrė fidelį, t. y. smuiką (vok. Fiddel). Matas Pretorijus veikale Prūsijos įdomybės (išspausdintas 1871) pateikė Kepurinės piešinį. Ten pavaizduoti keli muzikantai su muzikos instrumentais: skersine švilpyne (Querpfeife) bei karo būgnu (Heerpauke) arba būgnu (Trommel), dūdmaišiu (Dudelsack). Pilypo Ruigio Lietuvių–vokiečių ir vokiečių– lietuvių kalbų žodyne (1747) pateikti kai kurie muzikos instrumentų pavadinimai: Arpa, Birbynė, Bubnas, Cimbolas, Dambras, Duda, Dudelė, Kanklai, Muranka, Smuikas, Trimitta, Truba, Wamzdis. II žodyno dalyje dar minėti: Heerpaucke, Krygiu Bubnas; Orgel, Wargonai; Sackpfeiffe, Duda Kullinė; Schalmey, Surma. Eduardas Gisevius labiausiai domėjosi kanklėmis, aprašė, kaip jomis skambinama, minėjo, kad jų muzika girdėti derliaus šventėse, vestuvėse, laidotuvėse. Iš Kristijono Donelaičio poemos Metai (1818) sužinome, kad Mažosios Lietuvos lietuvininkai turėjo birbynę, vamzdį, kankles, smuiką, cimbolus, bubną. Žymiausias XIX a. apibendrinantis šaltinis – F. A. Gottholdo straipsnis Über die Kanklys und die Volksmelodien der Litthauer, 1847 [Apie kankles ir lietuvių liaudies melodijas]. Jis pateikė tikslius kanklių matmenis, nurodė stygų skaičių, intervalus, derinimą, rašė, kaip jomis skambinama. Straipsnyje minėti ir dūdmaišiai. Pilupėnų vargonininkas ir mokytojas Endrikis Budrius žurnale Neue Preußische Provinzial-Blätter (1847) paskelbė lietietuviškų muzikos instrumentų sąrašą. Jame kankles lygino su kitais styginiais instrumentais, domėjosi jų kilme, teigė, kad kanklės – lietuvių muzikos instrumentas, jo vardas kilęs iš žodžio kankalas. Chr. Bartschas rinkinyje Dainų balsai (t. 1 1886, t. 2, 1889) skyrelyje Über litauische Musikinstrumente [Apie lietuvių muzikos instrumentus] citavo minėtą raštą Resecessus generalis… Ypač vertingas Chr. Bartscho litografinis paveikslas, kuriame perspausdinti muzikos instrumentų piešiniai iš T. Lepnerio knygos ir dar pridėta naujų. Viename iš jų vaizduota 2 pučiamieji muzikos instrumentai (dar vartoti gyvulius bendrai genant į ganyklą). Tai tiesi triūba (Trubas), kurią naudodavo kerdžius. F. ir H. Tetzneriai pateikė naujos medžiagos leidinyje Dainos: Litauische Volksgesänge (1897). Muzikos instrumentus garsino Tilžėje veikusi Lietuvių literatūros draugija, lietuvių kultūros draugija „Birutė“, Tilžės lietuvių giedotojų draugija. 1905 įkurtame lietuviškame namelyje Jokūbynėje eksponuoti ir lietuvių liaudies muzikos instrumentai. Lietuvių liaudies griežėjai patys pasigamindavo savo muzikos instrumentus, juos susitaisydavo. Smuikdirbystė buvo paplitusi visose lietuvių gyvenamose srityse. Beveik kiekvienas liaudies smuikininkas mokėdavo pasitaisyti ir smuiką, ir stryką, išsidrožti smulkiąsias smuiko dalis, pakeisti stryko plaukus. Klaipėdos krašto smuikdirbystė veikta Žemaitijos tradicijų. XX a. I pusėje Šilutės apskrityje, Kintų valsčiuje, Vabalų kaime Jonas Dauskartas (1908 Žiaukuose, Šilutės apskrityje–apie 1960 Vokietijoje) pagamino smuikų, mandolinų, būgną. Klaipėdos krašte bene daugiausia smuikų (apie 20) buvo padirbęs Prano Stanelio tėvas. Smuikdirbys ir geras smuikininkas Tadas Auškelis (kilęs iš Tauragės apskrities) pagamino 3 smuikus (klijuotais šonais). Smuiku griežė ir jo dėdė, bandonija – brolis. XX a. pradžioje senieji muzikos instrumentai baigė išnykti. Po 1944 buvusioje Mažojoje Lietuvoje paplito muzikos instrumentai iš Didžiosios Lietuvos įvairių regionų. Žymiausias Klaipėdos krašto muzikos instrumentų meistras, Mažosios Lietuvos istorinių muzikos instrumentų tyrinėtojas ir atkūrėjas Antanas Butkus rekonstravo Mažosios Lietuvos muzikos instrumentą kankles-arfą (1984), psalteriumą (1989), ragą-trimitą, būgną, smuiką, švilpynę (pagal 1847 Friedricho Augusto Gottholdo brėžinius, 1990), Klaipėdos krašto arfą-kankles (1995).

Dar skaitykite liaudies muzikos instrumentai.

L: Lepner T. Der Preussche Littauer. Danzig, 1744; Gotthold F.A. Über die Kanklys und die Volksmelodien der Lithauer. Königsberg, 1847; Bartsch Chr. Über litauische Musikinstrumente // Dainų balsai, vol. 1., Heidelberg, 1889; Butkus A., Motuzas A. Mažosios Lietuvos liaudies muzikos instrumentai ir apeiginė muzika. V., 1994; Stunžėnienė V., Rimša V. Mažosios Lietuvos muzikos instrumentų tyrinėjimų apžvalga // Lietuvininkų žodis. K., 1995, p. 448–454; Augėnaitė L. Liaudies instrumentinis muzikavimas Klaipėdos krašte // Vakarų Lietuvos muzika. Klaipėda, nr. 7, 2001; Kirdienė G. Lietuvių liaudies smuikdirbystės, smuikavimo tradicijos ir griežimo ypatybės // Lietuvos aidas, 2002 IX 14, nr. 213, p. 5.

Rimantas Sliužinskas

Iliustracija: Kanklės, darytos Jokūbo Stikloriaus iš Rudžių, Pakalnės apskritis, 1827 (pasak Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo dr. Jokūbo Stikloriaus, jo tėvas dažnai jomis kankliuodavęs / Iš Antano Butkaus ir Alfonso Motuzo knygos „Mažosios Lietuvos liaudies instrumentai ir apeiginė muzika“, 1994

Iliustracija: Kanklės (lietuviška arfa), eksponuotos iki 1944 Karaliaučiaus „Prussia“ muziejuje, vaizduotos T. Lepnerio, Ch. Bartscho, F. Tetznerio ir kitų veikaluose, turėjo devynias žarnines stygas, korpusas išskaptuotas iš ąžuolo, gausiai ornamentuotas. Pirktos Šeidiškių apylinkėje, Ragainės apskritis / Iš knygos „Tautosakos darbai“, 1937

Iliustracija: Prie švedų evangelikų dovanoto Katyčių bažnyčios klavesino: parapijos pirmininkas Gintaras Liolaitis, Vida Petraitienė, Viktoras Petraitis, kunigas Darius Petkūnas, Inga Petkūnienė ir parapijos tarybos narė Vanda Rimkevičienė, 2000 / Iš Viktoro Petraičio rinkinio

Iliustracija: Grupė Tilžės lietuvių giedotojų draugijos choro dalyvių: su kanklėmis – lietuviškąja arfa – Marta Raišukytė, 1907 / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai“, 2000

Iliustracija: Klaipėdos centrinio pašto bokšte įrengto kariliono didysis varpas Kristupas, nulietas Franzo Peterio Schilingo varpų liejimo firmoje Apoldoje (Vokietija), 1985

Iliustracija: Klaipėdiškio J. Jonelaičio muzikos instrumentų gamybos ir pardavimo reklama Mažosios Lietuvos kalendoriuje, 1925 / Iš Vlado Pupšio rinkinio

Kanklės, darytos Jokūbo Stikloriaus iš Rudžių, Pakalnės apskritis, 1827 (pasak Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo dr. Jokūbo Stikloriaus, jo tėvas dažnai jomis kankliuodavęs / Iš Antano Butkaus ir Alfonso Motuzo knygos „Mažosios Lietuvos liaudies instrumentai ir apeiginė muzika“, 1994

Kanklės (lietuviška arfa), eksponuotos iki 1944 Karaliaučiaus „Prussia“ muziejuje, vaizduotos T. Lepnerio, Ch. Bartscho, F. Tetznerio ir kitų veikaluose, turėjo devynias žarnines stygas, korpusas išskaptuotas iš ąžuolo, gausiai ornamentuotas. Pirktos Šeidiškių apylinkėje, Ragainės apskritis / Iš knygos „Tautosakos darbai“, 1937

Prie švedų evangelikų dovanoto Katyčių bažnyčios klavesino: parapijos pirmininkas Gintaras Liolaitis, Vida Petraitienė, Viktoras Petraitis, kunigas Darius Petkūnas, Inga Petkūnienė ir parapijos tarybos narė Vanda Rimkevičienė, 2000 / Iš Viktoro Petraičio rinkinio

Grupė Tilžės lietuvių giedotojų draugijos choro dalyvių: su kanklėmis – lietuviškąja arfa – Marta Raišukytė, 1907 / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai“, 2000

Klaipėdos centrinio pašto bokšte įrengto kariliono didysis varpas Kristupas, nulietas Franzo Peterio Schilingo varpų liejimo firmoje Apoldoje (Vokietija), 1985

Albinas Stubra

Klaipėdiškio J. Jonelaičio muzikos instrumentų gamybos ir pardavimo reklama Mažosios Lietuvos kalendoriuje, 1925 / Iš Vlado Pupšio rinkinio