birbynė

birbỹnė, pypelỹs, pučiamasis liežuvėlinis (klarneto tipo) lietuvių liaudies muzikos instrumentas. Atsirado veikiausiai proistorės laikotarpiu. Pirmą kartą Mažojoje Lietuvoje paminėjo Pilypas Ruigys (1747), vėliau – G. Nesselmannas (1850), A. Bezzenbergeris (1882), F. Kuršaitis (1883). Paprastos birbynės buvo daromos iš paukščio plunksnos, šiaudo, nendrės, sudėtingesnės – iš medžio žievės ir medžio (alksnio, karklo, šermukšnio) su galvijo rago antgaliu. Turi viengubą, rečiau dvigubą liežuvėlį ir 3–10 skylučių. Garsas šaižus, birbiantis. Dažniausiai grojo piemenys linksmindamiesi, ramindami gyvulius, t. p. žaisdami vaikai. Birbyne pamėgdžiojami įvairūs garsai, grojamos siaurų intervalų improvizacinės melodijos, nesudėtingos liaudies dainos, šokiai.

Rimantas Sliužinskas