laukininkystė Klaipėdos krašte

laukininkỹstė Klapėdos kraštè. Augalininkystė ir gyvulių auginimas nuo senų laikų čia buvo svarbiausia gamybos šaka. Palankios sąlygos plėtotis – gana derlingi aukštumų moreniniai priemoliai su karbonatinėmis priemaišomis (nuo jų priklauso dirvos derlingumas). Dalis pajūrio žemumos, plytinčios Nemuno, Minijos ir Jūros deltose, – mažiau derlingi priesmėliai, smėliai ir smėliai virš molių. Išliko didelių pelkių (Nemuno deltoje jų net apie 25 %). Kritulių per metus iškrinta apie 750 mm (Lietuvos Respublikos metinis vidurkis 625 mm); tai drėgmės pertekliaus rajonas. Sėkminga žemdirbystė įmanoma tik sausinant laukus, melioruojant uždaro drenažo sistemomis. Augmenijai augti, subręsti saulės šilumos pakanka. Maždaug kas 2 metus javapjūtė sutampa su lietingu laikotarpiu. Tada padidėja ir vėjuotumas, neretai išguldantis javus. Augalų vegetacijos laikotarpis (kai vidutinė temperatūra daugiau kaip +5 °C) trunka 198 dienas (nuo IV 17 iki X 31). Esant tokiam klimatui galima išauginti bei subrandinti visas svarbiausias tradicines žemės ūkio kultūras, daržoves bei šakniavaisius. Laukininkystei plėtotis ilgą laiką trukdė nenašūs baudžiaviniai santykiai, XVI a. vietos žmonės galutinai tapo Ordino valstybinių palivarkų ar privačių dvarų lažininkais. Laisvųjų valstiečių činšininkų buvo nedaug. Ūkininkauti lietuviai mokėjo. 1736 Prūsijos valdžia, ieškodama efektyvesnių būdų žemės ūkiui plėtoti, oficialiai tikrino būrų gebėjimą ūkininkauti. Iš 8359 patikrintų lietuvių blogai ūkininkaujančiųjų buvę 1237 (arba 14,8 %), iš 3723 vokiečių – 582 (15,6 %). Klaipėdos apylinkėse, kur absoliučią gyventojų daugumą sudarė lietuviai, prastai ūkininkaujančiųjų nustatyta visai nedaug, o Klemiškės sodybose iš 324 ir Rusnės sodybose iš 373 tokių išvis nerasta. Sendvario apylinkėse – iš 447 laukininkų, tikrintojų nuomone, netinkamai ūkininkavo 5. Tik Priekulės ir Šilutės kaimuose tokių nustatyta daugiau – atitinkamai 40 ir 122. Reikšmingiausias laukininkystės plėtros stimulas buvo 1807 X 9 Friedricho Wilhelmo I Klaipėdoje pasirašytas baudžiavos panaikinimo aktas: Paliepimas kaipo Lauko žmones savo Lauką lengviaus apturėti ir tą vartoti gal taipojau apie jų kaip walnų Žmonių Passilaikimą priesz kits kitą. Klaipėdoje, 9-yoje Dienoje Oktoberio 1807. Šiuo aktu dauguma būrų gavo žemės, buvo išskirstyti į vienkiemius. Naujakuriai statėsi jau kiek erdvesnius namus, dažniausiai medinius, kai kurie sienas drėbė iš molio. Stogai dengti šiaudais, pamaryje – iš nendrių (tos laikė bent 10 metų ilgiau). Kiek prasigyvenus, namai mūryti iš raudonų degtų plytų, stogai dengti čerpėmis. Statyti erdvūs ūkiniai pastatai – tvartai, daržinės. Kaip ir gyvenamųjų namų, tvartų sienos dažniausiai buvo molinės. Daržinės medinės, prie jų šlietos pagalbinės patalpos žemės ūkio inventoriui, darbo įrankiams saugoti. Nutiesti geri keliai lengvino susisiekimą, plėtojo prekinius santykius. Ūkininkai skatinti įsigyti produktyvių galvijų, kondicinės sėklos, mineralinių trąšų. Kadangi krašte buvo daug žemumų, pelkių, XIX a. II pusėje imtasi planingo žemės melioracijos darbų: 1870 įkurta laukų nusausinimo bendrovė, o 1893 įsteigtas specialus pagalbos Klaipėdos kraštui (Klaipėdos ir Šilutės apskritims) fondas. Iki Pirmojo pasaulinio karo čia buvo numelioruoti 39 stambūs drėgnų laukų masyvai, daugiausia priklausę dvarininkams. Žemės ūkio produkcija krašte sparčiai augo (1 lentelė). T. p. laikyta daugiau gyvulių. 1873 krašte turėta 57 381 galvijas, 35 992 kiaulės, o 1913 atitinkamai 84 079 (padidėjo 47 %) ir 147 261 (padidėjo net 309 %). Ūkiai nebuvo dideli. 1895 Klaipėdos ir Šilutės apskrityse 42,2 % būrų valdė iki 20 ha, 36,4 % jų turėjo iki 99 ha ir 21,4 % – 100 ha ir daugiau žemės. Daugėjant gyventojų, ūkiai mažėjo: 1907 smulkiųjų ūkių (iki 20 ha) buvo jau 52,6 %, stambesniųjų – atitinkamai 31,9 ir 15,5 %. 1923 Klaipėdos krašto bendras plotas buvo 284,8 tūkst. ha. 63,5 % užėmė žemės ūkio naudmenos: ariamoji žemė sudarė 39,2 %, pievos ir ganyklos 19,8 %, didesni vandens telkiniai 15,9 %, miškai ir kirtimai 11,6 %, žemė po trobesiais, kiemai ir sodai 2 %, durpynai ir pelkės 2,1 %, kiti plotai 9,4 %. Pirmasis pasaulinis karas nualino laukininkystę, o po jo formavosi jau kitos sąlygos, todėl kai kurie pokario metų ūkinės veiklos rodikliai buvo žemesni nei 1913. Toliau smulkėjo žemės valdos. Visuose Klaipėdos krašto ūkiuose dirbo 41 054 žmonės, iš jų 12 465 buvo patys ūkių savininkai, 16 985 – jų šeimos nariai; samdytų darbininkų – 11 154, tarnautojų – 420. Sugretinus pagrindinių laukininkystės produktų gamybos rodiklius krašte su 2 Didžiosios Lietuvos apskričių (Vilkaviškio ir Zarasų) analogiškais tarpukario duomenimis, akivaizdu, jog Šilutės apskrities ūkininkai gebėjo išauginti daug didesnius javų bei bulvių derlius nei panašiose žemėse ūkininkavę Zarasų apskrities žemdirbiai. Šilutiškiai pranokdavo net Vilkaviškio apskrities derlingų žemių ūkininkus. Dar geresni buvo Klaipėdos bei Pagėgių apskričių rodikliai (2 lentelė). Sukultūrintose pievose daugiau sėjant dobilų, krašte išauginta produktyvių galvijų, arklių, kiaulių (3 lentelė). Tipišku laikytinas laukininko Martyno Karaliaus iš Vanagų kaimo Klaipėdos apskrityje ūkis. Nuosavybės teisėmis valdytas 15 ha žemės sklypas. Jo 25 cm storio dirvožemio pagrindas – priesmėlis. Visa žemė suskirstyta į sklypus, nusausinta atvirais grioviais. Dirbamosios žemės 13, pievų 1 ha. Kiemo, daržo, kelių ir griovių plotas – dar 1 ha. Sodybos pastatai išdėstyti U forma, apsodinti medžiais. Užveistas sodas, jame pasodinta ypač daug vyšnių. Maždaug 100 metų senumo gyvenamasis namas storomis molio sienomis dengtas šiaudiniu stogu, jame 4 kambariai, virtuvė, patalpos daiktams bei dar kitos patalpos maisto produktams laikyti ir priemenės. Gyvenamajame kambaryje stovėjo viryklos apšildoma duonkepė krosnis su šonine priežada. Daržinė medinė, statyta 1900. Vėliau praplėsta, stogas naujai perdengtas Kuršių marių pakrančių nendrėmis. Tvartas t. p. drėbtinėmis molio sienomis padalytas į 3 dalis (arkliams, karvėms ir kiaulėms). Prie jo priglaustas rūsys bulvėms, kitoms daržovėms laikyti. Stoginė skirta įrankiams, degioms medžiagoms saugoti, dar buvo nedidelė patalpa meistrauti tvarto pašalyje. Kieme buvo kūdra, atsiradusi kasant molį namų statybai, šulinys. Žemės ūkio darbams atlikti įsigytas inventorius: 2 vežimai, 1 vežimaitis su spyruoklėmis, karieta, šlajos rąstams vežti, rogės, 3 paprasti plūgai, 1 dvivagis plūgas, bulvių kauptuvas, spyruoklinės ir geležinės akėčios, 2 medinės akėčios, volas dirvos paviršiui lyginti, kultivatorius, 1 eilinė sėjamoji mašina, 1 šienapjovė, 1 arklio traukiama grėbimo mašina, kuliamoji mašina, grūdų valytuvas, šiaudapjovė, burokų smulkintuvas, galąstuvas, komplektai dalgių, grėblių, šakių, kastuvų, kauptukų, komplektas stalystės įrankių; pakinktai, šepečiai arkliams valyti; namų ūkio reikmenys: centrifuga, bulvių šutintuvas, sviesto muštuvas, mėsos malimo mašinėlė, verpimo ratelis, vilnų karštuvas, duonos kubilas, puodai valgiui virti, indai ir kita. Ūkio darbams laikyti 3 arkliai, 4 melžiamos karvės (kiekviena per metus vidutiniškai duodavo daugiau kaip 3000 kg 3,1 % riebumo pieno), 2 telyčios, 2 veislinės kiaulės (tai netipiškas atvejis), 2 bekonai, 4 avys, 20 vištų, 16 žąsų ir 1 šuo. Sėti žieminiai ir vasariniai kviečiai, rugiai, avižos, miežiai, saldieji lubinai, raudonieji dobilai, motiejukai, seradėlės, sodintos bulvės, sėtiniai, morkos. Šieno gyvuliams šerti žiemai prisišienauta išsinuomotose Rusnės salos pievose. Klaipėdos krašte 1935 buvo 45–50 tūkst. melžiamų karvių. Iš kiekvienos vidutiniškai primelžta po 3462 kg pieno, 117,6 kg pieno riebalų. 1936 veikė 65 pieninės. Iš jų 10 priklausė dvarams, 25 buvo pusiau privačios ir 30 valstybinių, perdirbančių tik ūkininkų atvežtą pieną. Pienocentras turėjo 3 pienines su keliolika grietinės nugriebimo punktų. Krašto 74 sūrinėse gamintas itin kokybiškas Tilžės sūris. Apie 10 tūkst. jo dėžučių, 600–800 tūkst. kg sviesto kasmet tiekta į Vokietijos rinką (apimtis sumažėjo, kai 1933 Vokietija politiniais sumetimais importą iš Lietuvos Respublikos (LR) pastebimai sumažino). Arklių auginimas nepasiekė iki Pirmojo pasaulinio karo buvusio masto (išimtis – 1935). Skirtingai nuo Didžiosios Lietuvos, kur auginti bekonai, Klaipėdos krašte veistos ir augintos riebiosios Edelio veislės (vok. Landedelschwein) kiaulės. 1938 čia 100-ui gyventojų teko 68, Didžiojoje Lietuvoje – 46 kiaulės. Produktų perteklius eksportuotas į užsienio šalis. 1938 žemės ūkio eksporto iš LR struktūra (tūkst. Lt) parodyta 4 lentelėje. Laukininkystės subsidijavimas, ypač jos produktų supirkimas bei eksportas, 1923–39 iš esmės buvo provokiškos Ūkio partijos (Landwirtschaftspartei), vokiškų bankų rankose. Siekdama patraukti į savo pusę gyventojus, LR valdžia ėmėsi kai kurių žingsnių: 1924–25 iš privačių asmenų padidintomis kainomis (iš viso už 56 234 Lt) nupirkta 90 gyvulių; Klaipėdoje 1927 VII 10 atidaryta žemės ūkio ir pramonės paroda, čia lankėsi vyriausybės atstovai, klaipėdiškių ūkininkų pasiuntiniai vyko į Kauną tartis, kaip suartinti šias abi LR dalis. Skatinta kurti lietuvių ekonomines organizacijas: įsteigta Ūkinė gaspadoriška autonomijos partija, Mažųjų laukininkų susivienijimas (1934 susijungė į Laukininkų centrą). 1928 įsikūrė įtakingiausia Klaipėdos krašto ūkininkų draugija, 1937 turėjusi jau 43 skyrius su 2275 nariais. Ūkininkams stengėsi padėti Žemės bankas, Maisto, Pienocentro, Lietūkio akcinių bendrovių Klaipėdos skyriai. Tačiau tai nė kiek neprilygo tai ekonominei paramai, kurią politiniais tikslais Klaipėdos krašto laukininkystei teikė Vokietijos bankai, žemės ūkio susivienijimai, o vėliau ir Vokietijos vyriausybė.

L: Willoweit G. Die Wirtschaftsgeschichte des Memelgebiets. Marburg/Lahn, 1969, p. 151–429; Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–39. V., 1992, p. 175–197.

Albertas Juška

Iliustracija: 1940-ųjų vasaros ir rudens darbai laukininkų Karvelių ūkyje Antšvenčiuose prie Smalininkų. Anė Meškaitytė-Karvelienė su Jonu Meškaičiu iš Karaliaučiaus prie savo namų / Iš Aldonos Karvelytės-Preikšaitienės albumo

Iliustracija: Karvelių sodyba / Iš Aldonos Karvelytės-Preikšaitienės albumo

Iliustracija: Kiemas aptvertas būdinga medine tvora / Iš Aldonos Karvelytės-Preikšaitienės albumo

Iliustracija: Giminaitė Liucija, išvedusi karves į ganyklą / Iš Aldonos Karvelytės-Preikšaitienės albumo

Iliustracija: Senasis šeimininkas Jurgis Meškaitis sode prie savo gamybos avilių / Iš Aldonos Karvelytės-Preikšaitienės albumo

Iliustracija: Antšvenčių kaime Karveliai kerta rugius arkline pjaunamąja / Iš Aldonos Karvelytės-Preikšaitienės albumo

Iliustracija: Antšvenčių kaime Karveliai stato šlytis (javų pėdų gubas) / Iš Aldonos Karvelytės-Preikšaitienės albumo

Iliustracija: Antšvenčių kaime Karveliai veža javus / Iš Aldonos Karvelytės-Preikšaitienės albumo

Iliustracija: Antšvenčių kaime Karveliai kulia javus nuosava motorine kuliamąja / Iš Aldonos Karvelytės-Preikšaitienės albumo