konstitucija

konstitùcija (lot. constitutio – nustatymas, sukūrimas), aukščiausią teisinę galią turintis pagrindinis įstatymas. Pirmoji pasaulyje rašytinė konstitucija priimta 1787 IX 17 JAV, Europoje – 1789 VIII 26 paskelbta Prancūzijos Žmogaus ir piliečių teisių deklaracija (tapusi Prancūzijos konstitucijos pagrindu). Lenkijos–Lietuvos valstybės konstitucija priimta 1791 V 3. Po 1848 II 18 sukilimo Prūsijos sostinėje Berlyne 1848 V 2 karalius Friedrichas Wilhelmas IV taip pat paskelbė pirmąją konstituciją. 1866 gruodį priimta kanclerio Otto Bismarcko parengta konstitucija. Pagal ją 1871 įkurtas Vokietijos reichas, su pakeitimais ši konstitucija galiojo iki 1918. Mažoji Lietuva nuo 1848 valdyta pagal Vokietijos konstituciją. 1918 II 16 paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika. Nepriklausomybės atkūrimo aktas rėmėsi DidžiojoVilniaus seimo (1905 XI 21–22), Lietuvos Tarybos pareiškimo (1917 XII 11) bei kitų forumų pagrindinėmis nuostatomis: Lietuvos valstybė atkuriama pagal etnografines ribas, o galutinius valstybės tvarkymo pagrindus (konstituciją) nustatys visų gyventojų renkamas Steigiamasis Seimas. Tuose forumuose ir dokumentuose konstatuota, kad būtina suvienyti Mažąją ir Didžiąją Lietuvą. Lietuvos Valstybės Tarybą 1918 XI 2 patvirtino Lietuvos Respublikos laikinosios konstitucijos pamatines tezes. Tilžėje 1919 IV 25 atkurtas Prūsų lietuvių susivienijimas, kurio tikslas įgyvendinti Tilžės akto nuostatą – sujungti Mažąją ir Didžiąją Lietuvą. Mažlietuviai pageidavo, kad prisijungus prie Didžiosios Lietuvos, Mažajai Lietuvai turėtų būti suteiktos autonomijos teisės. Lietuvos Respublikos Steigiamajam Seimui rinkti įstatymas priimtas 1919 X 30. Jo 87 skirsnyje konstatuota, kad Mažoji Lietuva renka atstovus į Steigiamąjį Seimą laikydamasi šio įstatymo, tik gali būti skirta kita rinkimų data. Dar iki 1920 II 20 Steigiamojo Seimo rinkimų Mažosios Lietuvos Tarybos 4 nariai kooptuoti į Lietuvos Valstybės Tarybą. Steigiamasis Seimas I posėdyje 1920 V 5 priėmė pagrindinę rezoliuciją, kuri išreiškė minėtų forumų ir dokumentų, t. p. ir Tilžės akto, nuostatą. Joje konstatuota, kad Lietuvos valstybė atkuriama kaip demokratinė respublika su etnografinėmis sienomis, į ją įeina ir Mažoji Lietuva, pareiškusi norą prisijungti Tilžės aktu. 1920 VI 1 LR Steigiamasis Seimas priėmė laikinąją Lietuvos konstituciją, o lapkričio 11, atsižvelgdamas į Paryžiaus taikos konferencijos sprendimus, priėmė nutarimą dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos. 1922 VIII 6 priimta Lietuvos Respublikos konstitucija. Jos 5-ame paragrafe konstatuota, kad dėl vietos gyventojų reikalų ypatingumo iš atskirų Lietuvos sričių gali būti sudaryti autonominiai vienetai, kurių sienas ir teises nustato įstatymas. Vyriausybės vykdomas valstybės teritorijos įsigijimo, išsižadėjimo ar perleidimo sutartis tvirtina Seimas. Taigi Tilžės aktas ir kiti dokumentai išreiškė mažlietuvių norą Mažąją Lietuvą prijungti prie Lietuvos Respublikos ir jų pageidavimą autonomiškai tvarkytis. 1922 įsteigtas M. Jankaus vadovaujamas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas. 1923 I 19 visų vietinių gelbėjimo komitetų ir kitų organizacijų atstovai susirinko į Šilutės seimą. Jo deklaracijoje pakartota Tilžės akto ir išsamiai aptarta Lietuvos Respublikos 1922 konstitucijos 5 paragrafo nuostata. Šiuo dokumentu pritarta Lietuvos Respublikos konstitucijai. Klaipėdos krašto konvencija ir Klaipėdos krašto statutas sudaryti laikantis Lietuvos Respublikos konstitucijos bei Steigiamojo Seimo nutarimų. 1928 V 15 Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, pritarus Ministrų kabinetui ir valstybės kontrolieriui, paskelbė naują Lietuvos Respublikos konstituciją. Šios konstitucijos 4 straipsnyje konstatuota, kad Lietuvos Respublikos plotas susideda iš žemių, kurių sienos nustatytos iki šiol sudarytose valstybinėse tarptautinėse sutartyse, keisti šį plotą galima dvejopai: didinti priimant atitinkamą įstatymą, mažinti – atsiklausiant tautos. 1928 I 29 pasirašyta sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Vokietijos dėl valstybės sienos demarkacijos. 6 straipsniu konstatuota, kad atskiri Lietuvos Respublikos kraštai gali įgyti teisę tvarkytis autonomiškai. Kiekvieno krašto autonominės teisės turi būti nurodytos statute, kuris tvirtinamas atitinkamo įstatymo. Autonominių kraštų seimeliai negali leisti įstatymų, susijusių su visos Lietuvos Respublikos ar kitų jos kraštų reikalais, arba pažeisti jos įstatymus; konstitucija numatė gerinti krašto autonominį valdymą. Vadovaujantis konstitucija priimtas rinkimų įstatymas. Pirmieji Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai, įsigaliojus 1928 konstitucijai, vyko 1931 XII 11 Kaune. Klaipėdos kraštui juose atstovavo J. Šiušelis, Martynas Pėteraitis (Klaipėdos aps.), J. Vaškys, A. Henkelis (Šilutės aps.), K. Joniškys, M. Jurgelaitis (Pagėgių aps.). Tai rodo, kad Klaipėdos kraštas prisidėjo prie Lietuvos Respublikos valdymo, kaip ir buvo numatyta 1928 konstitucijoje. 1938 V 12 Seimas priėmė naują Lietuvos Respublikos konstituciją. Jos 2 straipsnyje konstatuota, kad Lietuvos valstybės teritorija yra žemės, kurių sienos nustatytos sudarytomis ligi šiol Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis; jos negali būti atskiriamos. 127 straipsnyje konstatuojama, kad atskiriems Lietuvos Respublikos kraštams gali būti suteikta teisė autonomiškai tvarkyti tam tikrus vietos reikalus, autonomiškumo teisė suteikiama bei sąlygos nustatomos pagal krašto autonomijos statutą. Visos nepriklausomos Lietuvos Respublikos konstitucija numatė galimybę, susidarius palankioms politinėms aplinkybėms, įgyvendinti Tilžės akto nuostatą – suteikė teisę Seimui didinti valstybės teritoriją pagal etnografines ribas. 1938 konstitucija įteisintos Lietuvos Respublikos sienos atitiko 1920 Steigiamojo Seimo priimtą pagrindinę rezoliuciją (išskyrus sieną su Vokietija). 1939 III 22–23 nacistinė Vokietija okupavo Klaipėdos kraštą. Buvo pažeista ne tik tarptautinė teisė, tarptautinės ir tarpvalstybinės sutartys, bet ir Lietuvos Respublikos konstitucijos nuostatos.

L: Laikinosios vyriausybės žinios. 1919 XII 2. Nr. 16; Lietuvos konstitucija. K., 1938; LE; Lietuvos sutartys su svetimomis valstybėmis. K., 1930. T. I; Lietuvos valstybės konstitucija. Šiauliai, 1925; Lietuvos valstybės konstitucijos. V., 1989; Prūsijos valdžios gromatos, pagraudenimai ir apsakymai lietuviams valstiečiams. V., 1960; Römeris M. Klaipėdos autonomijos priežiūros sutvarkymas // Vairas. 1932, nr. 4; Römeris M. Lietuvos konstitucinės teisės paskaitos. K., 1937; Kavolis M. Socialinis ir teisinis momentas Klaipėdos krašto santykių su Lietuva // Vairas, 1930, nr. 6–9, 11; Petkevičius T. Klaipėdos krašto teisinė būklė Lietuvos konstitucinės teisės sistemoje pagal 1924 m. statutą. K., 1940; Gliožaitis A. Lietuvos Steigiamojo Seimo ir Konstitucijų nuostatos dėl valstybės teritorijos ir jos sienų // Lietuvos aidas, 1995 V 18, nr. 103.

Algirdas Antanas Gliožaitis