Klaipėdos priemiesčiai

XVI–XIX a. aplink senamiestį išaugusios gyvenvietės.

Klapėdos premiesčiai. Miestas plėtėsi prisijungdamas vis naujus priemiesčius. 1722 prijungtas Friedricho miestas (buvęs odininkų rajonas tarp Didžiosios Vandens gatvės ir turgavietės). Taip susiklostė dabartinio Klaipėdos senamiesčio teritorija.

Šiauriniai priemiesčiai. Dešiniojoje Danės pusėje XVI–XVII a. išaugo Krūmamiestis; XVIII a. viduryje jis tęsėsi iki dabartinės S. Daukanto gatvės, buvo įtrauktas į miesto įtvirtintą ginamą teritoriją. XIX a. pradžioje namams statyti išskirta teritorija dabartinės Lietuvininkų aikštės link, pavadinta Wilhelmštatu. Prie marių buvo senosios žvejų gyvenvietės – Vitės: Didžioji, Mažoji (XVII a. sunykusi) ir Bumbulvietė, Bomelio Vitė. Didžiojoje Vitėje, turėjusioje privilegiją, savo turgavietę bei administracinius pastatus, gyveno amatininkai, jūrinių profesijų žmonės, smulkūs pirkliai. Ji (su 5114 gyventojų) prie miesto prijungta 1856. Bomelio Vitė, priklausiusi Tauralaukio dvarui (nuo 1864 savarankiška), vystėsi stichiškai, neturėjo taisyklingo gatvių tinklo. 1918 ši žvejų gyvenvietė prijungta prie miesto (1935 joje stovėjo 240 sodybų). Apželdinantiems pajūrio kopas darbininkams įkurtas Smėlio užtūros (vok. Sandwehr) kaimas. Tai dabartinė Viršutinė ir iš dalies Sportininkų gatvės. Po Pirmojo pasaulinio karo šiauriau miesto įkurta Mažojo kaimelio (vok. Kleinsiedlung) sodybų kolonija invalidams. 1917 miestas nupirko Luizės dvarą, kur išaugo medienos apdirbimo pramonė (faneros fabrikas).

Pietiniai priemiesčiai. Rytų ir pietų kryptimis miestas plėtėsi sujungtų XVI a. kunigaikščio dovanotų žemių sąskaita. Išaugo maži priemiesčiai: Malūnų kalnas (dabar Bangų gatvė), Baltikalnė, Būdsargiai, Pelenynas. Už Malūnų tvenkinio XVI–XVIII a. išaugo Joniškės (vok. Janischken) dvaras ir pramoninis priemiestis, kuris 1918 (su 750 gyventojų) prijungtas prie miesto. Didžiausias – Smeltės priemiestis klostėsi iš pamario žvejų gyvenviečių, priklausiusių Špichuto, Gintaro pelkės (vok. Bernsteinbruch), Gedminų dvarams. Kuriantis pamaryje lentpjūvėms, šie kaimai išaugo ir susijungė į ilgą pramoninį priemiestį – Karališkąją Smeltę. 1918 šis priemiestis (kartu su Rumpiške, Bajoriškąja Smelte buvo 6000 gyventojų) sujungtas su miestu. XX a. pradžioje Smeltėje pastatytas celiuliozės fabrikas, suplanuota ir pastatyta gyvenamųjų namų kolonija jo darbininkams. Tarpukariu Smeltėje plėtojosi maisto, medienos apdirbimo pramonė, veikė mokyklos. Lietuvos žemės banko iniciatyva Smeltėje statytas tipinių gyvenamųjų namų kvartalas (pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą), pastatyta didelė amatų mokykla.

L: Tatoris J. Senoji Klaipėda. V., 1994.

Jonas Tatoris

Iliustracija: Klaipėdos rytiniai ir pietiniai priemiesčiai XX a. pirmojoje pusėje senosios gamybos sistemos fone: A – Pelenynas, B – Malūnų kalnas, C – Baltikalnė, D – Smeltė, E – Joniškė. Dvarai: F – Sendvaris, G – Joniškė, H – Špichutas, I – Būdsargė, J – Rumpiškė. 1 – užstatyta iki XX a., 2 – užstatyta XX a. / Iš Jono Tatorio knygos „Senoji Klaipėda“, 1994

Iliustracija: Buvusio Klaipėdos priemiesčio – Pempininkų – kaimo sodyba, 1960, dabar čia beveik geografinis miesto centras

Klaipėdos rytiniai ir pietiniai priemiesčiai XX a. pirmojoje pusėje senosios gamybos sistemos fone: A – Pelenynas, B – Malūnų kalnas, C – Baltikalnė, D – Smeltė, E – Joniškė. Dvarai: F – Sendvaris, G – Joniškė, H – Špichutas, I – Būdsargė, J – Rumpiškė. 1 – užstatyta iki XX a., 2 – užstatyta XX a. / Iš Jono Tatorio knygos „Senoji Klaipėda“, 1994

Buvusio Klaipėdos priemiesčio – Pempininkų – kaimo sodyba, 1960, dabar čia beveik geografinis miesto centras

Albinas Stubra