Juzefas Ignacas Kraševskis

Krašèvskis Juzefas Ignacas (Józef Ignacy Kraszewski) 1812 VII 28 Varšuvoje 1887 III 19 Ženevoje, lenkų rašytojas, istorikas. Savo bibliotekoje turėjo Pilypo Ruigio, Kristijono Gotlybo Milkaus, Martyno Liudviko Rėzos veikalų, Adalberto Bezzenbergerio 1874 Göttingene išleistą Martyno Mažvydo katekizmą, Frydricho Kuršaičio lietuvių kalbos gramatiką (1876), Georgo Heinricho Ferdinando Nesselmanno išleistus Kristijono Donelaičio Metus (1869). Norėjo išleisti Mikalojaus Akelaičio Metų vertimą į lenkų kalbą, į ją išvertė nemažai M. L. Rėzos surinktų dainų. Nepripažino valstybės sienų, atskirtus lietuvius dviejose valstybėse – lietuvininkus, žemaičius ir aukštaičius – laikė viena tauta. Parašė istorinę apysaką Kunigas (1882; liet. 1887, 1901, 1908, 1958, 1994) apie lietuvių ir kryžiuočių kovas. Žurnale Atheneum (1843, t. 2) paskelbė studiją Mythologia słowiańska i prusko-litewska [Slavų ir prūsų–lietuvių mitologija] apie lietuvių ir prūsų mitologijos sąveiką su slavų ir indų mitologija; ieškojo baltų ir indų mitologijos atitikmenų, lygino lietuvių dievų įvaizdžius su indų dievais. Dviejų tomų monografijoje Litwa (1847–1850) atmetė kryžiuočių kronikininkų prasimanymus, esą lietuviai buvę žiaurūs ir tamsūs, aukštino senųjų lietuvių tikėjimus, aptarė kalbos reikšmę tautos valstybės gyvenimui. Pasak „Aušros“ redaktoriaus Jurgio Mikšo, susirašinėjimas su Kraševskiu, jo poema Vitolio rauda (vertimas į lietuvių kalbą 1881–1882) ir pažintis su jos vertėju Andriumi Višteliu padėjo jam grįžti į lietuvybę.

L: Lietuvių kultūros veikėjų laiškai J. I. Kraševskiui, V., 1992.

Vytautas Gocentas