viršaitis, 1

viršáitis, 1, Worschkaitos, Wurszajtos, prūsų žynys. Pirmą kartą paminėtas Sūduvių knygelėje, aprašant pavasarinę šventę dievo Pergrubijaus garbei. Viršaitis vadovaudavo šioms apeigoms. Iš pradžių jis kreipdavosi į Pergrubijų, vėliau į Perkūną, trečią kartą – į Svaistiką, ketvirtą – į Pilnitį. Kiekvieno dievo garbei viršaitis išgerdavo kaušelį alaus, neliesdamas jo rankomis, tik sukandęs dantimis. Rudens šventės aprašyme viršaitis minėtas apeigų centre ir ožio aukojime. Viršaitis tarpininkaudavo tarp kaimo bendruomenės ir jų dievų, organizuodavo religines apeigas. Jis laikytinas žynių luomo atstovu, anuomet labai gerbtas. 1531 ir 1546 sūduvių aukų aprašyme minėtas viršaitis (dar vadintas vaidila), besišaukiąs pagoniškų dievų. Viršaitį minėjo ir Johannesas Maleckis, Jonas Lasickis. Lucas Davidas aprašė pagoniškas apeigas ir paminėjo, kad viršaitis patardavo žmonėms, kada geriausia žvejoti. Jis viršaitį tapatino su vaidelotu. Matas Pretorijus minėjo ir viršaičius. Manoma, kad vaidilų ir viršaičių funkcijos buvo panašios ar net tos pačios (viršaitis reiškė religinėms apeigoms vadovaujantį asmenį).

Gintaras Beresnevičius