Svaistikas

Svaistikas, Svaikstikas, Švaistikas (Suaixtix, Swayxtix, Szweixtix), prūsų šviesos dievas. Vienas svarbiausių prūsų dievų. Pirmą kartą Svaistikas (Suaixtix) minėtas Pamedės ir Sembos vyskupų sinodo nutarimuose (1530) tarp 10 kitų Prūsijos dievų ir tapatintas su romėnų Saulės dievu. „Sūduvių knygelėje“ Svaistikas apibūdintas kaip šviesos dievas. Ten pat kalbant apie žynio atliekamas pavasarines apeigas dievo Pergrubijaus garbei minėta, kad žynys pagarbinęs Pergrubijų ir Okopirmą, trečiuoju šaukdavosi Svaistiko, prašydavo, kad jis savo šviesą teisingu ir patogiu laiku paskleistų virš javų, žolės ir galvijų. Į Svaistiką kreiptasi per ožio aukojimą, nes Svaistikas tinkamu laiku šviečia javams, žolei ir gyvuliams. Per rudens apeigas (kai vasara būdavo per drėgna) žynys kreipdavosi į dievą Aušautą, kad šis paprašytų Pergrubijaus, Perkūno, Svaistiko ir Pilvyčio būti maloningais kitais metais. Matas Pretorijus Svaistiką siejo su XVII a. nadruvių garbintu Žvaigžduku (nejudančių šviesulių dievu) ir su Žvaigždunka (dangaus nuotaka, kurios galia juda planetos, Rytinė bei Vakarinė žvaigždės). M. Pretorijus rašė, kad senieji prūsai ir nadruviai pagal žvaigždes spėjo būsimą orą. XVIII a. Jokūbo Brodovskio žodyne paliudyta forma Žvaigždunks – žvaigždžių dievas. Pilypas Ruigys minėjo Žvaigdžiuką – pagonišką žvaigždžių dievą. XVI a. prūsų šaltiniuose Žvaigžduko ar Žvaigždikio neaptinkama, nes žvaigždė prūsų kalba atitiko žodį lauksna, o šaltiniuose Svaistikas skaitytas kaip Zvaigstik(a)s. Kazimieras Būga Svaistiko vardą apibūdino kaip Zvaigstikas (prūs. swâigstas – šviesa). Svaistiko apibūdinimas kaip šviesos dievas yra tinkamiausias, nes Svaistikas gal buvo pačios šviesos ir visų jos šaltinių (Saulės, žvaigždžių) dievu.

L: Būga K. Rinktiniai raštai, t. 1–2. V., 1958–59; Mannhardt W. Letto-preussische Götterlehre. Rīga, 1936.

Gintaras Beresnevičius

Daiva Vaitkevičienė