Pergrubijus

Pergrùbijus, Pergrubius, Pergrubrios, Grubrius, prūsų pavasario ir augmenijos dievas. Pirmą kartą minėtas „Sūduvių knygelėje“ (1563) kaip dievas, skatinąs augti žoles ir visus augalus. Pergrubijaus garbei švenčiama šventė pavasarį (pradedant arti) ir rudenį (nuėmus derlių). Johannesas Maleckis (1563) ir Janas Lasickis (1615) Pergrubijų vadino gėlių, augalų, žolių dievu, kurio garbei Šv. Jurgio dieną švęsta pavasario šventė. Matas Pretorijus (XVII a.) jį priskyrė darbo dievams. Vėlesnieji šaltiniai ir tyrinėtojai Pergrubijų priskiria lietuviams ir visiems baltams. V. Toporovas jo vardą kildino iš lietuvių grubus, grublas (nelygus paviršius), A. J. Greimas – iš žodžio grubas, gruodas (Pergrubijus – dievas, pavasarį nuvalantis pašalą, gruodą). Greimas Pergrubijų sieja su Perkūnu, ypač su jo žiemos išvarymo funkcijomis. Pergrubijui skirtos šventės apima augalijos aktyvios vegetacijos laikotarpį, todėl Pergrubijaus funkcijos apima visą augalų dygimo, augimo, vešėjimo ciklą ir pasibaigia javapjūte.

Gintaras Beresnevičius

Iliustracija: Senųjų prūsų pavasarinės apeigos / Iš leidinio „Tolkemita“, 1995, koνas