vaidelotas

vaidelõtas, vaidilà, vaidilùtis (vok. Waidelotten, Waidler, Waideler), prūsų žynys. Pirmą kartą paminėti 1428 Heinricho Beringerio, teigusio, kad prūsai gerbė vaidelotus ir pagoniškus šventuosius. Simonas Grunau, perteikęs legendas apie prūsų pirmąjį krivį krivaitį, teigė, kad jam buvo pavaldūs kiti žyniai bei vaidelotai, iš kurių rinkdavę naują krivį krivaitį. Rikojote jie kurstydavę šventąją ugnį, už kurios užgesimą vaidelotas atsakydavo galvą. Vaidelotai buvo autoritetingi, jų pamokymų neklausiusius žmones bausdavo Patulas. Jie turėję tiesioginį kontaktą su dievais. Prūsai manydavę, kad griaudėjimu Perkūnas kalbasi su kriviu ir kitais vaidelotais, išgirstą dievišką valią jie perduodavę žmonėms. Kitur teigta, kad krivis, išgirsdavęs dievų valią ir ją pranešdavęs vaidelotams, kurie ją perteikdavę kitiems žmonėms. Vaidelotai privalėjo gyventi skaistybėje ir būti sulaukę tinkamo amžiaus (vok. waidlotten, welche sollen sein mennir ane frauen lebinde und wol bey joren altt). Greta vaideloto krivio tarnyboje minėtos moterys našlės, kurios dievų valią pranešdavo kitoms moterims. Vaidilų ir vaidilių būta ne tik Rikojote, bet ir kiekviename kaime. Jie gyveno skaistybėje, gydydavo žmones, gyvulius, mokydavo pamaldumo, senų istorijų ir t. t., sapnuose su jais kalbėdavę dievai. Janas Długoszas XV a. rašęs apie Adalberto nužudymą Prūsoje, teigė, kad šventąjį nužudyti pastūmėjo vyriausiasis žynys krivis ir jam pritarė kiti įžymūs pagonių kunigai (greičiausiai vaidelotai). „Sūduvių knygelėje“ rašyta apie vaideloto atliktas vagystės atskleidimo apeigas. Atsitikus vagystei Prūsoje gyvenę vokiečiai ar prūsai ieškojo vaideloto ar vaidilės, kurių pagalba tikėtasi vagystę atskleisti. Vaideloto atliktas apeigas 1576 aprašė Lukas Davidas. Vaidelotas trumpai šaukėsi dievų ir prašė, kad jie ligos ar kitų bėdų prispausto žmogaus pasigailėtų, po to aukotas ožys. Jo funkcijos nedaug skyrėsi nuo kito žynio – Viršaičio pareigų. Matas Pretorijus XVII a. pateikė vaideloto vardo etimologiją. Jis išskyrė 2 žynių rūšis: maldininkas (meldžiasi ir prašo) ir Weidulis (maldoje kovoja su dievu). Kazimieras Būga šaknį vaid- siejo su senųjų lietuvių vaida (indų Veda – žinia, žinojimas), prūsų waidimai – mes žinome, vokiečių Wiste – žynys, vokiečių Weise – išmintingasis.

Gintaras Beresnevičius

Iliustracija: Piešinys „Peizažas su aukuru“, popierius, spalvoti pieštukai, plunksna, 20,2x27,3, 1947 / Iš Lietuvių literatūros ir meno archyvo