krivis

krvis, krvė, baltų religinio centro Romuva (Romovė) dvasininkas. Pirmą kartą minėtas Dusburgo kronikoje (1326). Petrui Dusburgui Romovės pavadinimas asocijavosi su Roma, o pagarba, rodyta čia gyvenančiam žmogui, vadinamam kriviu – su popiežiaus valdžia ir įgaliojimais. Krivio valiai pakluso prūsų, lietuvių ir kitos gentys. Lazda (greičiausiai krivūle) nešinam krivio pasiuntiniui šiuose kraštuose rodyta didelė pagarba. Krivis atliko tam tikras religines funkcijas. Jam tekdavo 1/3 karuose laimėto grobio, kurį jis aukodamas sudegindavo ugnyje. Nikolauso iš Jeroschino kronikoje (1335) krivis tituluotas aukščiausiu kunigu; teigta, kad krivis prižiūrėjo bei kūreno negęstančią ugnį. Janas Długoszas veikale Historia Polonica [Lenkijos istorija] nurodė, kad už krivio įsakymų nevykdymą kiekvienam grėsė mirtis. Tai, kad Romuvoje rezidavo krivis (tas, kuris turėjo krivūlę) ir krivio pasiuntiniai su ja keliavo po aplinkinius kraštus, rodo Romuvą buvus kelių baltų genčių (tiksliau jų atstovų) centrine sueigų – krivūlių vieta. Krivio autoritetas ir jo religinės pareigos liudija, kad Romuvai buvo suteiktas aukščiausias tarpgentinės šventvietės statusas. Daugelyje vėlesnių šaltinių (Simono Grunau (1529), Motiejaus Strijkovskio (1582), Luco Davido kronikoje) vietoj krivio figūruoja Kirvaitis, Krivaitis, dažniausiai – Krivių Krivaitis. Šiuo vardu imta vadinti ir prūsų religijos dvasininkus. Krivaitis veikiausiai reiškė krivio sūnus, o tariamas dvilypis vardas, anot Kazimiero Būgos, negali būti skaitomas nei kaip Krivė krivaičių, nei kaip Kryvių kryvaitis, o tik kaip krivis, arba krivaitis, kirvaitis.

L: Мержинский А. Ф. О надровском жреце огня, Криве // Труды IX археологического съезда в Вильне 1893. Т. 1. М., 1895, с. 246–259; Mierzyński A. Nuntius cum baculo. Studium archeologiczne о krzywuli // Wisła. Т. 9, 1895, p. 361–395; Būga K. Medžiaga lietuvių, latvių ir prūsų mitologijai. V., 1909, sąs. 2, p. 6–14; Топоров В. H. Прусский язык. Т. 3. M., 1984, с. 196–205; Petras Dusburgietis. Prūsijos žemės kronika. V., 1985, p. 355–362; Mažiulis V. Prūsų kalbos etimologijos žodynas. V., 1993, t. 2, p. 281–284; Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. T. 1, V., 1996, p. 329–331, 333–335, 344–345, 358–362, 368–370, 565; T. 2. V., 2001, p. 47–122, 240–302, 508–511, 542–544.

Vykintas Vaitkevičius

Iliustracija: Prūsų krivis ir krivūlės. Gražinos Balevičienės reprodukcija / Iš M. Pretorijaus rankraščio „Deliciae Prussiae...“ („Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla“)