Jan Długosz

Długosz Jan (Janas Dlùgošas, lot. Longinus) 1415 1480, lenkų istorikas. Svarbiausias veikalas Historia Polonica [Lenkijos istorija]. Nors joje yra chronologinių, genealoginių ir kitų tendencingų netikslumų, tai vienas svarbiausių Lietuvos ir Prūsos XIV–XV a. istorijos šaltinių. Długoszas studijavo Krokuvos universitete. 1440 įšventintas kunigu. 1480 nominuotas Lvovo arkivyskupu. Pirmasis jo istorinis veikalas Bandera Pruthenorum (1448) – Krokuvos katedroje saugotų kryžiuočių vėliavų, paimtų per Žalgirio mūšį, aprašymas. Lenkijos istoriją lotynų kalba rašė nuo 1455 iki pat mirties. Šiam veikalui panaudojo nemaža lietuvių, rusų metraščių, kryžiuočių kronikų, surinko daug šaltinių (aktų ir dokumentų rinkinį apie Lenkijos bei Kryžiuočių ordino santykius ir kitką). Lietuvai skyrė labai daug dėmesio, pateikė žinių apie šventuosius pagonių miškus ir aukurus, žemaičių papročius. Vienintelis plačiai aprašė 1387 Lietuvos ir 1413–1417 Žemaičių krikštą, Vytauto, Kęstučio ir Jogailos kovas, plačiai apibūdino Vytauto, Jogailos, Gedimino charakterį, iškėlė Vytauto gabumus (nors Długoszas visada gina lenkų interesus). Tik 1614 S. Herburto išleistos pirmos keturios Długoszo istorijos knygos, apimančios įvykius iki 1120. Visa istorija išleista 1711 Leipcige, o visi 14 tomų raštai Opera omnia 1865–1887.

MLFA

LE

Laimutė Vasiliauskaitė

Iliustracija: Janas Długoszas