„Viltis“

„Vilts“, jaunimo draugija, veikusi 1919–1939 Priekulėje. Tikslas – suburti apylinkės jaunimą, įtraukti jį į kultūrinę veiklą, ugdyti meilę lietuvių kalbai, tėvų kraštui, kelti tautinį sąmoningumą, kad Klaipėdos kraštas vėl būtų lietuviškas. Viltis rengė narių susirinkimus, įvairias šventes, svarbiausių valstybinių datų minėjimus, lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos bei geografijos tobulinimosi kursus, skaitė paskaitas. Jau pirmaisiais veiklos metais įsteigė biblioteką, kuria naudojosi ne tik draugijos nariai, bet ir Priekulės apylinkiės gyventojai. 1922 bibliotekos fondą sudarė 60, 1929 – 123, 1931 – 200 knygų. Turėjo chorą (nuo 1923) bei styginių orkestrėlį (nuo 1937). Propagavo sportą, organizavo ekskursijas, bendravo su kitomis jaunimo draugijomis ir lietuvių organizacijomis. Steigiant Viltį daug prisidėjo visuomenės veikėjai Kristupas Paura ir Evaldas Naujokas. Pirmąją valdybą sudarė: Vilius Šaulinskis (pirmininkas), Martynas Banžėrius (sekretorius), Marija Šaulinskaitė (iždininkė). Vėlesni pirmininkai: Endrius Karalius, Jurgis Dovilas, Jonas Kuršaitis. Draugijos narių susirinkimai vykdavo kas mėnesį. Iš Klaipėdos atvykę lektoriai skaitė paskaitas, tarp jų: Mūsų tautos kilmė ir reikšmė, Tauta ir jaunimas, Mažosios Lietuvos lietuviai dabar ir seniau ir kitos. Nuo 1934 „Santaros“ centro valdyba platino paskaitų konspektus. Per draugijos rengiamas šventes buvo vaidinamos Vydūno pjesės (Tėviškė, Numanė ir kitos), deklamuojami eilėraščiai, šokami tautiniai šokiai. Draugijos choras (su pertraukomis vadovas Povilas Četkauskas, Viktoras Jauniškis, Kostas Gurevičius) koncertuodavo ir kituose jaunimo draugijų pobūviuose. Choras su styginių orkestrėliu keletą kartų dalyvavo Santaros radijo pusvalandyje. Priekulėje rengdavo kviestų svečių menines programas (dainavo Klaipėdos „Aidos“ ir Šilutės „Dainos“ chorai, Klaipėdos konservatorijos dėstytoja Kamilė Jozevskaitė). Minint draugijos 6 metų sukaktį pakviesti Kauno dramos teatro artistai. 1929 Vydūnas skaitė paskaitą Lietuvių jaunimo šventės ir jų reikšmė. Minėtina ir Priekulės lietuvių visuomenės rudens šventė, kurioje visada aktyviai dalyvavo ir viltiečiai. Jie žygiuodavo bendroje eisenoje nuo geležinkelio stoties iki Vingio parko. Eisenos priekyje jodavo ant žirgų tautiniais drabužiais pasipuošusios lietuvės, po jų – lietuvių organizacijų kolona, pamario žvejai, miestelio amatininkai bei ugniagesiai su savo darbo įrankiais. Vingio parke būdavo atliekama sportinė programa, sakomos kalbos. Per Jonines dauguma viltiečių važiuodavo į Rambyną, o kitą sekmadienį plaukdavo į Juodkrantę. Negalėjusieji išvykti Joninių naktį susirinkdavo ant Minijos kranto ir kūrendavo smalos statines su išpjautu Vilties vardu. Viltiečiai mėgo futbolą, rankinį ir stalo tenisą, reiškėsi lengvojoje atletikoje ir dviratininkų lenktynėse. Žymiausias dviratininkas – Mikas Skvirlys (1936 Lietuvos čempionas 100 km; II vieta 25 km lenktynėse). 1938 lengvosios atletikos varžybose Klaipėdoje viltiečiai Jonas Kiaupas (ieties metimas) ir Martynas Bertė (5000 m bėgimas) užėmė I vietas. 1936 Vilties futbolo jaunių komanda tapo krašto santariečių čempione. Viltiečiai rengdavo sportines stovyklas Didžiuosiuose Milkurpiuose, dalyvaudavo apie 50 santariečių iš viso krašto. Nidos stovykloje aplankė sklandymo mokyklą. Vykdavo į ekskursijas į Ventės rago ornitologinę stotį ir švyturį, Skomantų piliakalnį, Švėkšną. Lankėsi Klaipėdos teatre. 1938 draugijos nariai dalyvavo Santaros surengtoje literatūros ir muzikos šventėje; klausėsi Ievos Simonaitytės, Antano Vienuolio ir kitų rašytojų pačių skaitytų kūrinių. 1934 Santarai sujungus visas krašto jaunimo draugijas, Viltis tapo Santaros Priekulės skyriumi (neprarasdama savo pavadinimo). Kaip Santaros skyrius savo veiklą Viltis dar labiau suaktyvino, įsteigė Santaros Talką ir jaunučių būrį. Veikla nutrūko 1939 Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą.

L: Ašmys V. Priekulės Viltis. Klaipėda, 1993.

Vilius Ašmys

Iliustracija: Priekulės lietuvių jaunimo kultūros draugijos „Viltis“ choras: pirma sėdi Moliniūtė, antra – Moliniūtė, ketvirta – Berta Klovaitė, penktas – chorvedys Jurgis Atraškevičius, septinta – Pozingytė; antroje eilėje: Marija Karaliūtė, Marija Padagaitė, Vilius Šneideris, Ona Dovilaitė, Anatolijus Levkavičius, Ona Masalskytė, Juozas Balsaitis, Elena Balšaitytė, Šikšnytė; trečioje eilėje: septintas – Vilius Karalius, Endrius Karalius ir Emilis Skrabas; ketvirtoje eilėje: penktas – Martynas Kuršius, septintas – Anskis Kuršius, apie 1924 / Iš Domo Kauno rinkinio

Iliustracija: „Vilties“ draugijos iškylautojų grupė: antra – Ana Dovilaitė (Toleikienė), apie 1930 / Iš Ievos Toleikytės-Biržienės šeimos albumo