vabzdžiai

vabzdžia, nariuotakojų (Arthropoda) tipo vabzdžių (Insecta) klasės atstovai. Sudaro apie 80% visų gyvūnijos rūšių. Pirmieji išsamesni vabzdžių tyrimai Mažojoje Lietuvoje sietini su Karaliaučiaus universitetu. Pranešimą apie Prūsijos drugius (Lepidoptera) 1846 paskelbė H. Schmidtas. Prūsijos vabalų (Coleoptera) sąrašus skelbė M. Saage (1839), C. Schmidtas (1839), A. Dommeris (1850), F. Lenzas (1870), H. Rathlefas (1905), B. Folwazny (1939) ir kiti. Pavyzdiniai Rytprūsių vabzdžių rinkiniai buvo Karaliaučiaus universiteto Zoologijos institute ir Vokietijos entomologijos instituto muziejuje Berlyne. Šilutės krašto vabzdžių kolekciją, rinktą 1931–1937, turėjo Hugo Scheu. Daugelis ankstyvųjų vabzdžių rinkinių neišliko, jie žinomi iš mokslinės periodikos. Vabzdžių tyrinėtojus vienijo Vokietijos entomologų draugija (įsteigta 1881) ir Vokietijos bendrosios ir taikomosios entomologijos institutas (įsteigtas 1913). Jie išleido tęstinius leidinius Entomologische Mitteilungen, 1913 [Entomologų pranešimai] ir Zeitschrift für Angewandte Entomologie, 1914 [Taikomosios entomologijos žurnalas]. Karaliaučiaus universiteto entomologai darbus skelbė Karališkosios fizikos ir ekonomikos draugijos leidinyje Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft zu Königsberg [Karaliaučiaus fizikos ir ekonomikos draugijos raštai]. Taikomojo pobūdžio vabzdžių tyrimai buvo atliekami sodininkystės, daržininkystės ir gyvulininkystės tyrimų įstaigose. Miško entomologiją tyrė miškininkystės institutai Dresdene, Freiburge, Hannoveryje ir Münchene (visi Vokietijoje). Prūsijos bičių priežiūros, auginimo ir veisimo pagrindai sukurti Bavarijos karališkajame bitininkystės institute. Jame išvesta atskira bičių veislė – naminės (Vakarų Europos) bitės (Apis mellifera L.). Lietuvos teritorijos (ir Klaipėdos krašto) vabzdžių įvairovė (entomofauna) susiformavo holocene (per pastaruosius 12 000 metų) po ilgalaikės klimato ir augalinės dangos kaitos. Dabartinio Baltijos žemumos geomorfologinio regiono vabzdžių faunos kompleksai (t. p. augalija) yra pereinamojo pobūdžio, priklauso Europos mišriųjų miškų pazoniui. Pagal Lietuvos drugių paplitimą vabzdžių zoogeografinius rajonus 1968 ir 1984 išskyrė R. Kazlauskas, vabalų – 1976 S. Pileckis; šie rajonai patikslinti pagal P. Ivinskio ir H. Ostrausko (1990), P. Ivinskio (2004) drugių ir kitų vabzdžių būrių išplitimo tyrimus. Mažoji Lietuva įeina į Pajūrio ir Vidurio Lietuvos zoogeografinius rajonus. Aptikta 24 vabzdžių būriai. Vabzdžių rūšių ištirtumas netolygus, kasmet papildomas. Išsamų Rytprūsių drugių sąrašą paskelbė po 1901 Klaipėdos ir Kauno apylinkių drugius gaudęs P. Speiseris. Jis nurodė 1547 drugių rūšis, iš jų – 154 iš Klaipėdos apylinkių. Šilutės apylinkių drugius 1907 tyrė A. Dampfʼas, vėliau B. Slevogtas. Jie aptiko 2281 drugių rūšį, iš jų 124 – dieninių drugių. Apie Prūsijos ir Klaipėdos krašto drugius duomenų paskelbė A. Bau, A. Palionis ir kiti. Žinoma 3500–3600 vabalų (Coleoptera) rūšių. Žirgelius (Odonata) tyrė gamtininkas O. le Roi; aprašyta 60 rūšių. Tiesiasparnių (Orthoptera) vabalų žinoma iki 45, plėviasparnių (Hymenoptera; bitės, skruzdės ir kiti) – 2500 rūšių. Kuršių nerijos bites ir klostytąsias vapsvas tyrė A. Mioschleris. Surasta apie 2000 dvisparnių (Diptera) vabalų, 600 blakių (Hemiptera) ir 70 lašalų (Ephemeroptera) rūšių. Rasta ir žmonių išorės parazitų: utėlių būrio (Phthiraptera) galvinė (Pediculus capitis), drabužinė (Pediculus vestimenti) ir kirkšninė (Pthirus pubis) utėlės. Gyvuliuose aptinkamos kiaulinė (Haematopinus suis), šuninė, avinė ir galvijinė utėlės. Blusų (Siphonaptera sin. Aphaniptera) būrio atstovė žmoginė blusa (Pulex irritans), siurbdama kraują, perneša daugelį kraujoligų sukėlėjų, platina maro užkratą – bakterijas Yersinia pestis. 1877 vokiečių žemdirbių buvo pastebėtas kolorado vabalas (Leptinotarsa decemlineata); apie jį pirmą kartą lietuvių kalba 1878 „Prūsiškose kalendrose“ parašytas straipsnis Dabokit ant kardupelių vabalo. 1921 parazitologas Lotharas Szidatas Kuršių marių apylinkių kaimų kritusių vištų kiaušintakiuose surado parazitinių kirmėlių – digeninių siurbikių (Prosthogonimus pellucidus, Prosthogonimus intercalandus). Antrasis tarpinis kirmėlių šeimininkas yra keturdėmės skėtės (Libelulla quadrimaculata L.) ir kitos žirgelių rūšys. 1931 L. Szidatas nustatė naują tarpinį šeimininką – laumžirgį korduliją (Cordulia aenea L.; jų nimfos kirmėlių lervomis – cerkarijomis – apsikrečia vandenyje) ir priklausomybę tarp laumžirgių pasirodymo ir vištų prostogonimozės protrūkių. Žirgelių antskrydžių metu patarta sergėti, kad vištos ir žąsys nelestų kritusių vabzdžių, buvo rekomenduojama telkiantis laumžirgiams neleisti vištų į kiemą. A. Mioschleris Kuršių nerijoje tyrė briedinį gylį (Cephenomyia ulrichi). Šių dvisparnių vabalų lervos parazituoja briedžių nosiaryklėje, sukelia kvėpavimo takų pažeidimus. Suaugėliai gyliai 10 mm ilgio, skraido paskui briedžių kaimenes. Briedinį gylį 1862 Ibenhorste (Rytų Prūsija) sugavo ir aprašė Vokietijos parazitologas A. Braueris. Šis vabzdys pavadintas Karaliaučiaus universiteto mokslininko Maximiliano Brauno garbei. Keli briedinio gylio egzemplioriai saugoti Ch. Rotschildo rinkinyje ir Britų gamtos istorijos muziejuje Londone. A. Mioschleris šį gylį aptiko Rasytėje. Radinys sukėlė Europos gamtininkų susidomėjimą. Atlikti tyrimai. Šis vabzdys 1911 pavadintas A. Mioschlerio garbei – Miošlerio arba briedinis gylys (Cephenomyia mioschlereni).

L: Palionis A. Indėlis Lietuvos drugių faunai pažinti // Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos–gamtos fakultetų darbai. 1931–32, t. 6, sąs. 3; Speiser P. Die Schmetterlingsfauna der Provinzen Ost- und Westpreußen: Beiträge zur Naturkunde Preußens // Schriften der Physikalisch‑ökonomischen Gesellschaft zu Königsberg. 1903, Bd. 9; Rathlef H. Coleoptera Baltica: Käfer‑Verzeichnis der Ostseeprovinzen nach den Arbeiten von Gangblauer und Reitter // Archiv für die Naturkunde Liv-, Est- und Kurland 2. 1905, Bd. 12; Dampf A. Die Schmetterlingsfauna des Kreises Heydekrug // Schriften der Physikalisch‑ökonomischen Gesellschaft zu Königsberg. 1907, Bd. 48; Braun M. Über tierischen parasite der Rothhirsche (Cervus elaphus L.) von Rominten Ostpreussen //Schriften der Physikalisch‑ökonomischen Gesellschaft zu Königsberg. 1910; Roi Le. O. Die Odonaten von Ostpreussen // Schriften der Physikalisch‑ökonomischen Gesellschaft zu Königsberg, 1911; Möschler A. Beobachtungen über die Lebensweise und die Schädlichkeit der Elchrachenbremse ,,Cephenomyia ulrichii“ Brauer, auf der Kurischen Nehrung // Zeitschrift für Parasitenkunde, 1935. Bd. 4.23; Möschler A. Ein Beitrag zur Bienenfauna in Ostpreussen, insbesondere Kurischen Nehrung // Schriften der Physikalisch‑ökonomischen Gesellschaft zu Königsberg. 1938, Bd. 70.

Egidijus Bacevičius

Algimantas Jakimavičius

Iliustracija: Smėlinė auslinda, randama Kuršių nerijoje / Iš knygos „Lietuvos raudonoji knyga“, 1992