Tilžė – lietuviškos kultūros centras
Tižė – lietùviškos kultros ceñtras. Su Tilže susiję daugelio lietuvių kultūros veikėjų Mažojoje Lietuvoje vardai: čia kunigavo Zacharijus Blotnas vyresnysis ir Zacharijus Blotnas jaunesnysis, Jonas Šulcas, Danielius Kleinas, Vilhelmas Regė, Karlas Wilhelmas Otto Glogau, Jonas Zabermannas, Tilžės gimnazijoje dirbo Eduardas Karolis Samuelis Gisevius, Aleksandras Kuršaitis. XIX a. 7 dešimtmetyje Tilžė tapo Rusijos imperijoje uždraustos lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis spausdinimo vieta; didelę paklausą turėjusių knygų ir laikraščių spausdinimas leido užsidirbti Tilžės spaustuvininkams: pirmasis pradėjęs leisti knygas Didžiosios Lietuvos lietuviams, buvo Karlas Albreghsas, vėliau jo pėdomis pasekė Otto von Mauderodė (jo spaustuvėje pasirodė keli Aušros numeriai, Varpas bei Žemaičių ir Lietuvos apžvalga), Julius Schoenke. Lietuviai t. p. įsitraukė į šį verslą: 1885 Tilžėje buvo atidaryta Jurgio Mikšo spaustuvė, kiek vėliau – Ernesto Weyerio, Martyno Jankaus spaustuvės. Ilgiausiai iš lietuviams priklausiusių veikė Enzio Jagomasto spaustuvė (nuo 1912 – Lituania), kuri 1924–1940 leido laikraštį „Naujasis Tilžės keleivis“. Tilžėje buvo leidžiami du daugiausia prenumeratorių turėję lietuvių laikraščiai: „Tilžės keleivis“ (1883–1924) bei „Nauja lietuviška ceitunga“ (1891–1923). Tilžės spaudos įmonės 1816–1919 išleido apie 2500 lietuviškų knygų, iki XX a. 4 dešimtmečio buvo išleista apie 60 lietuviškų periodinių leidinių. 1879 čia buvo įkurta Lietuvių literatūros draugija. 1885–1914 veikė pirmoji pasaulietinė Prūsų lietuvių draugija „Birutė“, 1901–1906 – draugija Lietuvininkų susivienijimas Prūsuose, 1895/99–1935 – Lietuviška giedojimo draugystė (vėliau Giedotojų draugija, Tilžės lietuvių giedotojų draugija), 1920–1933 – Prūsų lietuvių moterų draugija. 1892–1944 Tilžėje gyveno ir kultūrinę veiklą plėtojo Vydūnas. 1902 Marta Zauniūtė įsteigė lietuvių knygyną. Politiškai aktyvūs lietuvininkai 1918 Tilžėje įsteigė Prūsų lietuvių tautos tarybą (Mažosios Lietuvos tautinė taryba). Sportininkai 1927–1935 kasmet rengė Tilžės ir Klaipėdos lengvaatlečių varžybas, kuriose 1929 pradėjo dalyvauti Kauno, 1930 Liepojos sportininkai. Vokietijoje įsigalėjus nacistams, lietuvių visuomenės veiklą imta riboti, daugelis lietuvių organizacijų buvo panaikinta, 1940 uždraustas laikraštis Naujasis Tilžės keleivis.
Vasilijus Safronovas
Iliustracija: Lietuvių literatūros draugijos nario Jono Basanavičiaus pažymėjimas, 1881 / Iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvo
Iliustracija: Jono Basanavičiaus knygos „Žirgas ir vaikas“ antraštinis lapas su „Birutės“ draugijos antspaudu, 1885 / Iš Stanislovo Sajausko rinkinio
Iliustracija: Otto von Mauderodės poligrafijos įmonės sąskaita už Jono Basanavičiaus veikalus: pirmoje sąskaitos eilutėje knygos „Žirgas ir vaikas“ pavadinimas, 1885 / Iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvo
Iliustracija: Tilžės lietuvių sveikinimas „Aušros“ 40 metų sukaktuvių proga, kurį pasirašė Jurgis Arnašius, Enzys Jagomastas, Mikelis Kiošis, Jonas Kiošis, Ona Jagomastaitė, M. Tramišienė, Jurgis Tramišius, Anė Petrikaitė, Mikas Banaitis, J. (?) Paulatis, Marta Raišukytė, E. (?) Straklys, 1923 / Iš Viliaus Pėteraičio rinkinio
Iliustracija: Pirmasis „Spaudos“ draugijos pirmininkas ir Trakininkų kaimo ūkininkas Jurgis Jagomastas su artimaisiais: pirma stovi duktė Ona, ketvirta – brolio Enzio duktė Ona Jagomastaitė (Vilmantienė), apie 1923 / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas 1430–1930“, 1933
Iliustracija: Lietuvių literatūros draugijos 1905 įkurtas lietuvio laukininko namas-muziejus (lietuviškas namelis Jokūbynėje). Atvirukas / Iš Gedimino Bendinsko rinkinio
Iliustracija: Tilžės lietuvių ekskursija Kaune, Vytauto parke: paskutinės eilės viduryje stovi Vydūnas, 1930 / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas 1430–1930“, 1933