Susivienijimas lietuvių Amerikoje

Susiviẽnijimas lietùvių Amèrikoje, SLA, JAV lietuvių savišalpos organizacija. SLA įkurtas 1886 Shenandoah, iki 1897 vadinosi Susivienijimas visų lietuvninkų Amerike. 1901 Wilkes-Barre įvykusiame seime skilo į 2 organizacijas: katalikišką Lietuvių Romos Katalikų Susivienijimą Amerikoje ir liberalų Susivienijimą lietuvių Amerikoje, jungiantį įvairių pažiūrų lietuvius. 1930 nuo organizacijos atskilo komunistų šalininkai, jie įkūrė Lietuvių darbininkų susivienijimą. Susideda iš kuopų, jos jungiamos į apskritis. Centras Niujorke. Vadovauja valdyba. Susivienijimas lietuvių Amerikoje šelpia sergančius, netekusius darbo, nelaimės ištiktus narius, mirusių narių šeimas, rūpinasi religiniais, tautiniais, kultūriniais, švietimo reikalais. 1905–1907 Rusijos revoliucijos metu šelpė kalėjimuose ir Sibiro tremtyje atsidūrusius lietuvius. Pirmojo pasaulinio karo metu, atsiradus vilčiai atkurti nepriklausomą Lietuvą, rinko aukas politinei veiklai remti ir nukentėjusiems nuo karo šelpti. Po Antrojo pasaulinio karo palaikė ryšius su karo pabėgėlių stovyklose gyvenančiais lietuviais, juos šelpė, rūpinosi jų perkėlimu į JAV. Inicijavo Amerikos lietuvių jungtinio imigracijos komiteto steigimą (jis rūpinosi lietuvių imigravimo į JAV, Kanadą, Argentiną galimybėmis, globojo atvykusius lietuvių, parūpino jiems darbą, būstą). Šio komiteto pastangomis beveik 40% baltų tremtinių gavo pirmenybę imigruoti į JAV (iki 1948 čia atvyko daugiau kaip 30 tūkst. lietuvių). SLA rėmė mažlietuvių tautinio atgimimo judėjimą, Jono Vanagaičio laikraštį „Birutė“, „Birutės“ draugijos chorą, Klaipėdos krašto sukilimą 1923 (3000 JAV dolerių), skyrė lėšų Kristijono Donelaičio paminklui statyti. Globojo 1926 JAV besilankančius Mažosios Lietuvos veikėjus Martyną Jankų ir dailininką Adomą Braką, finansavo jų keliones, ruošė jiems prakalbas, rinko aukas. Po Anrtrojo pasaulinio karo Niujorke po Susivienijimo lietuvių Amerikoje stogu įsisteigė Mažosios Lietuvos bičiulių draugija, skyrė jai finansinę paramą. Organizacija parėmė Erdmoną Simonaitį ir kitus lietuvininkus. Turėjo spaustuvę, išleido knygų. Leido laikraščius Vienybė lietuvninkų (1886–1920) ir Tėvynė (nuo 1896; su pertrauka 1902–1907). 1950 turėjo 13 300, 1967 – 9000 narių.

L: SLA ir Maž.Lietuvos reikalai // Keleivis, 1957, nr. 3–5.