Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Skirgaila

XIV a. lietuvių kunigaikštis.

Skirgáila apie 1353 1397 I 11 Kijeve, lietuvių kunigaikštis. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Julijonos sūnus. Pirmą kartą paminėtas Wartbergės kronikoje. Dalyvavo kovose prieš Livonijos ordiną, 1373–1374 puolė Daugpilį. 1379 vasarą jam buvo patikėta svarbi kelionė į Vakarų Europą. Aplankė Vengrijos–Lenkijos karalių Liudviką, popiežių Urboną VI, pareikšdamas norą krikštytis; lankėsi Marienburge pas Kryžiuočių ordino didįjį magistrą Winrichą von Kniprodę; Mozūrijoje dalyvavo Ziemowito III vestuvėse. Skirgaila buvo svarbiausias vyriausiojo brolio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos politikos rėmėjas. 1379–1380 atėmė iš brolio Andriaus Polocką; manoma ten priėmė stačiatikybę. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui sukėlus sąmokslą Vilniuje, Skirgaila pasitraukė pas kryžiuočius. 1382 VI 06 Bražuolės pilyje Skirgaila ir Jogaila sudarė sutartį su Ordinu, pastarasis įsiveržė į Lietuvą, iš Kęstučio atimtus Trakus Jogaila pavedė valdyti Skirgailai (1382–1392); 1386–1393 Skirgaila atgavo valdžią Polocke; 1387–1392 Jogailos vietininkas Lietuvoje. 1392 Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui Didžiajam iš Jogailos gavus valdyti Vilnių Skirgailai atiteko dalis Voluinės, 1395 tapo Kijevo vietininkas. Palaidotas Kijevo Pečiorų lauroje.

L. Ivinskis Z. Rinktiniai raštai, t. 3. Roma, 1989; Gudavičius E. Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1569 metų, t. 1. V., 1999; Łowmiański H. Prusy-Litwa-Krzyżacy, Warszawa, 1989.

Tomas Čelkis

Iliustracija: Skirgaila